Dvigubas gyvenimas ir slapstymasis dažnai veda į depresiją
Giluminiai interviu, kuriuos sociologas atliko su kalbintais žmonėmis, išryškino didžiulius psichologinius skaudulius. Poros vardijo, jog nuolatos jaučia spaudimą atitikti visuomenės normas, patiria įtampą ir nerimą dėl neaiškaus savo statuso, kad turi gyventi savotiškame užribyje, ir mažiau pažįstamiems bendradarbiams, aplinkiniams nuolat teikti „pasiaiškinimus“, išgalvoti pasiteisinimus, kad gyvena po vieną, nors iš tiesų gyvena poros gyvenimą su savo partneriu. Tokie išgyvenimai, anot kalbintų pašnekovų, privertė išmokti būti „nematomais“, „atsiskyrusiais“, „gyventi burbule“.
Patiriamos psichologinės įtampos pasekmės, kaip vardijo pačios poros, netrunka atsiliepti sveikatai:
„Kai tavęs atsisako tėvai, kai kurie draugai, tai stumia į depresiją, sukelia stresą, iš to gimsta kitos ligos – tai nei sveikatai, nei ekonomikai, nei niekam nėra pliusas“, – tyrime cituojamas vieno iš LGBTQ+ bendruomenės nario, gyvenančio vienalytėje poroje, pasisakymas.
Keletas informantų išdrįso paminėti sunkumus ir problemas dėl priklausomybės ligų, kurias sukėlė ar iki jų privedė nuolatinis nesaugumo jausmas, priverstinis „dvigubo“ gyvenimo patyrimas, kasdien lydintis stresas ar tiesiog negalėjimas viešai būti savimi.
Pagalbos šaukiasi vangiai: bijo atsiverti, stokoja saugumo ir prisipažįsta apie savižalą
„Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovė Alvyda Šinušaitė pasakoja, jog jų savanoriai iš LGBTQ bendruomenės sulaukia sąlyginai nedidelio skambučių srauto arba apie savo lytinę tapatybę prisipažįsta ne visi besikreipiantys pagalbos.
„Suprantame, kad LGBTQ bendruomenė dėl patiriamo visuomenės priešiškumo ir vidinių skaudulių ne visuomet atsiveria iki galo, todėl negalime pasakyti, kokio tikslaus jų skambučių kiekio sulaukiame, tačiau savanoriai yra apmokyti dirbti su šiais žmonėmis, praėję specialius mokymus, turi žinių ir visuomet pasiryžę padėti, iškilus vienokiems ar kitokiems sunkumams“, – pasakoja A. Šinušaitė.
Pasak „Jaunimo linijos“ atstovės, dažniausiai homoseksualūs asmenys kreipiasi norėdami pasikalbėti apie visuomenės ar artimos aplinkos nesugebėjimą priimti tokių žmonių, apie nelygiavertiškumą, gyvenant Lietuvoje, apie patyčias, su kuriomis tenka susidurti ir apie baimę atsiskleisti.
„Pastaraisiais metais stebime išaugusį LGBTQ bendruomenės nesaugumo jausmą, kurį sąlygoja gerokai padidėjęs priešiškai nusistačiusių žmonių kiekis. Tas priešiškumas, be abejo, žaloja, kelia psichologinių iššūkių, žmonės ima kvestionuoti savo tapatybę, abejoti ir bijoti – jie gyvena nuolatiniame streso fone“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, „Jaunimo linija“ yra sulaukusi skambučių su pasakojimais, kai LGBTQ save priskiriančio asmens išsižada ne tik draugai ar aplinka, tačiau net ir artimieji. Nesyk girdėtos istorijos, kai žmogus dėl savo tapatybės išmetamas iš namų, sumušamas, su juo nutraukiami saitai.
„Tais atvejais, kai priešiškumas akivaizdus net artimiausioje aplinkoje, pabandykime įsivaizduoti, kaip tokiam žmogui gyventi plačiojoje visuomenėje? Tai itin slegiančios patirtys. Neretai tai veda prie didesnės šios bendruomenės rizikos galvoti apie savižudybę ar užsiimti savižala“, – liūdnai konstatuoja A. Šinušaitė.
Lygių teisių nebuvimas taip pat daro psichologinę žalą
Kalbinta psichoterapeutė Ieva Bieliauskienė pastebinti, jog LGBT bendruomenės psichikos sveikata pirmuosius gniuždymo ženklus patiria dar augant, mat patiems pradėjus identifikuoti savo seksualinę tapatybę, kalbėtis ir atvirauti apie tai būna ypač sunku.
„Jaunam žmogui atsiranda poreikis nuolat slėpti savo orientaciją ir santykius, nes elementariai kasdien jaučiama patyčių ir smurto atmosfera, kuri kelia įtampą bei nerimą bendraujant net su artimiausiais žmonėmis. Be to, psichologiškai žlugdo ir lygių teisių nebuvimas“, – komentuoja I. Bieliauskienė.
Taip besijaučiančiam žmogui, anot psichoterapeutės, sunku pasitikėti savimi ir kitais, kyla nesaugumo jausmas bandant užmegzti artimus santykius.
I. Bieliauskienė įsitikinusi, jog tos pačios lyties santykių pripažinimas – ne tik teisės, bet ir emocinės gerovės klausimas, todėl kaip ir dar 120 Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų pasisako už tai, jog šalyje būtų registruotas partnerystės įstatymas.
