Tinkamai parinkta ir įdėmiai perskaityta knyga yra lyg nauja erdvė, kurioje žmogus gali rasti jėgų įveikti dvasines krizes. Tuo įsitikinusi Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė, Klaipėdos universiteto docentė, gydytoja psichiatrė ir poetė Jūratė Sučylaitė (nuotr.).
Biblioterapija gali būti orientuota į sergančius žmones ir taikoma kaip papildomas ar alternatyvus gydymo metodas.
„Knyga ar vienas jos puslapis gali padėti žmogui rasti gyvenimo išmintį konkrečioje jo gyvenimo situacijoje, pavyzdžiui, po motinos mirties ar staiga paaiškėjus, kad visą likusį gyvenimą praleisi neįgaliojo vežimėlyje“, – pasakojo J.Sučylaitė.
Biblioterapija skiriasi nuo įprasto knygų skaitymo. Juk sveikam žmogui nereikia terapijos ir terapeuto, kuris padėtų suvokti egzistencinę situaciją, suprasti, ką jis iš tiesų jaučia.
Kita vertus, net skaitant nieko neįpareigojančią knygą žmogaus viduje vyksta įvairūs procesai, o tai padeda geriau pažinti save ir aplinką.
Kartais kyla klausimas, ar biblioterapija gali vykti tik terapeuto kabinete, ar žmogus gali tuo užsiimti savarankiškai, galbūt su bendraminčių grupele.
Gydytoja psichiatrė J.Sučylaitė tikino, kad mums visiems reikia bendruomenės palaikymo, nes tik diskutuodami pasitikriname ir suprantame vieni kitus.
„Jei esame sveiki, man atrodo, reikia burtis į skaitančių ir diskutuojančių žmonių grupeles, kurios ieškotų savo požiūrio į mūsų kultūrą, visuomenę.
Kas kita – negalią sukeliančiomis ligomis sergančių tarpusavio pagalbos grupės. Kartais tokioms grupėms pravartu susitikti su psichologu ar gydytoju ir padiskutuoti kartu“, – teigė J.Sučylaitė.
Ypač reikia terapijos tada, kai menkėja žmogaus gebėjimai užsiimti veikla savarankiškai, kai mažėja bendraminčių.
J.Sučylaitė aiškino, kad knygos daug duoda žmogui, nes skaitymas moko pažinti ir pajausti kitus, padeda geriau pažinti save, plečia akiratį.
„Reikiama knyga reikiamu momentu daugybę žmonių išgelbėjo nuo savižudybės, ir mes, psichiatrai, galime daug papasakoti“, – yra sakęs žymus austrų psichoterapeutas Viktoras Franklis (1905–1997). Populiariausia jo knyga tapo „Žmogus ieško prasmės“, nes įkvepia gyventi.
Gydytoja J.Sučylaitė dirbdama su ligoniais taiko poezijos terapiją. Per grupinius seansus gali būti skaitoma ne tik poezija, bet ir proza ar žiūrimas ekranizuotas literatūros kūrinys, taip pat atliekamos kūrybinio rašymo užduotys.
Jos patirtis įrodė, kad biblioterapija gali išgelbėti nuo savižudybės, padėti patirti reikalingumo jausmą, palengvinti bendradarbiavimą su psichikos sveikatos specialistais ir išvengti pakartotinio gydymo uždaruose psichiatrijos skyriuose.
Pavyzdžiui, knygose, kuriose kalbama apie negalią, yra nagrinėjama individuali žmogaus situacija, o tai rodo, kad nėra abstrakčios negalios. (LR)
