Ar vyrai iš prigimties yra agresyvūs ir linkę problemas spręsti kumščiais? Psichologas Marius Daugelavičius tikina: nekaltinkite dėl agresijos testosterono.
Beje, šio su vyriškumu siejamo hormono turi ir moterys.
Nors vyriškas hormonas turi įtakos emocinėms reakcijoms, agresyvus elgesys kyla visai ne iš jo, o dažniausiai – iš vaikystės nuoskaudų, psichologinių traumų ir būna nulemtas socialinės aplinkos bei kažkada turėtų neigiamų patirčių. O agresyvūs būna tiek vyrai, tiek moterys.
Net ir neasocialios šeimos, gyvenančios iš pažiūros „normalų“ gyvenimą, susiduria su smurto problema.
Viešumoje negatyvias emocijas įprastai užspaudęs žmogus viską, kas viduje susikaupė blogo, išlieja sugrįžęs namo, tai yra, į aplinką, kurioje jaučiasi saugus ir gali atsipalaiduoti – ar kumščiais, ar aštriu liežuviu, kuris sužeidžia ne ką mažiau nei naudojant fizinę jėgą. Kenčia artimi žmonės, kenčia pats smurtautojas.
– Iš kur kyla smurtas ir kas yra pagrindiniai agresijos šaltiniai?
– Visų problemų paprastai reikia ieškoti vaikystėje: tėvų pavyzdys, auklėjimas, aplinka, kurioje augo vaikas. Paprastai smurtauja tie, kurie patys susidūrė su smurtu. Jiems vaikystėje yra tekę tą išgyventi, ir jie smurtą laiko priemone spręsti įvairiems klausimams.
Žmonės, kurie šeimoje, aplinkoje nepatyrė smurto, paprastai nepradeda smurtauti, nebent labai retai, tam tikroje situacijoje, bet tai nėra dėsningumas.
– Ar smurtautojai vaikystėje yra patys nukentėję nuo smurto, ar tiesiog turėjo autoritetą, kuris smurtavo prieš kitus asmenis?
– Būna visaip. Nebūtinai tiesiogiai prieš juos turėjo būti smurtaujama, tai galėjo būti smurtas tarp tėvų, nesaugi aplinka kieme, kur būdavo daug smurtaujama. Tiesa, svarbiausia tai, kas vyko tarp tėvų.
Jeigu egzistavo smurtas tarp tėvų ar iš tėvų (vaiko mušimas), tai palieka gilią traumą, žmogus tampa piktas, agresyvus, pasąmoningai, to nesuvokdamas, nori atkeršyti pasauliui, kažkaip gintis, o geriausia gynyba yra puolimas...
Ar didesnį polinkį į smurtą gali nulemti kokie nors fiziniai dalykai, pavyzdžiui, hormonai?
– Vyriškas hormonas testosteronas šiek tiek labiau veda prie kovos instinkto, bet smurto nenorėčiau į tai nurašyti. Jeigu žmogus neturi vaikystės traumų, testosteronas nesuveiks tokiu būdu.
– Pyktis kaip emocija, pikta reakcija dar nereiškia, kad žmogus turi polinkį smurtauti?
– Pyktis, be abejo, yra normali emocija, ir jokiu būdu nereiškia, kad supykęs žmogus puls smurtauti. Kita vertus, užuomazga yra – kiekvienas smurtas susijęs su pykčiu. Čia kaip toje patarlėje – kiekviena silkė yra žuvis, bet ne kiekviena žuvis yra silkė. Pykčio buvimas nereiškia, kad žmogus smurtaus, bet jeigu žmogus nejaučia pykčio, jis nesmurtaus.
Labai dažnai pasitaikantis atvejis – nuslopintas pyktis ir agresija. Žmogus išoriškai gali būti ramus, bet jis slopina pyktį. Pyktis kaupiasi viduje, ir kai atsitinka kokia nors nepalanki situacija – iššauna. Ramūs, iš pažiūros kultūringi žmonės šeimoje tampa smurtautojais.
– Reikšmingas smurto artimoje aplinkoje veiksnys yra alkoholis. Bet kodėl vienus žmones alkoholis slopina, atpalaiduoja, o kitiems skatina agresiją?
– Alkoholis atima savikontrolę. Tada atsiskleidžia tai, kas yra žmogaus viduje. Jeigu jame slypi kažkoks „vidinis gerumas“, žmogus išgėręs tampa „geras“. O jeigu viduje yra pasąmoninės agresijos, tie agresyvūs momentai ir išlenda. Ne alkoholis juos sukuria, jis tik blokuoja savikontrolę.
– Visuomenėje daug nusivylimo, susipriešinimo – ir dėl ekonominių priežasčių, ir dėl pandemijos. Nepasitenkinimas esama padėtimi turbūt natūraliai daugeliui provokuoja vidinį pyktį. Ar situacija šalyje padidina smurto tikimybę tarp artimų žmonių?
– Padidina. Ir karantinas, ir apribojimai, ir tai, kad žmonės turi mažiau laisvės keliauti, kažką daryti, išsilieti, ypač, kai buvo griežtesni ribojimai, be abejo, veikė žmones, šeimose atsirado trinties.
– Tokiu atveju reikėtų sakyti, kad dėl smurto atsakingas ne pats žmogus, o aplinka?
– Atsakomybę turėtų prisiimti visų pirma šeima, kurioje žmogus augo. Dabartinė ekonominė situacija nėra pagrindinė priežastis – o tai, kas vyko jo šeimoje, artimoje aplinkoje. Jeigu žmogus turi stabilią, sveiką psichiką, vaikystėje nėra patyręs didelių vidinių traumų, nesaugumo, smurto – esami apribojimai ir kiti nepatogumai jo neprives prie smurto.
- Ar smurtą galima susieti su lytimi? Ar tikrai vyrai yra pagrindiniai smurtautojai?
– Būna ramių, švelnių vyrų, būna agresyvių, dominuojančių moterų. Bet žvelgiant statistiškai, į fizinį smurtą, mojavimą kumščiais visgi labiau linkę vyrai. Psichologinis smurtas pasiskirsto tarp lyčių tolygiau. Moterys dažnai turi aštresnį, kandesnį liežuvį ir labiau naudojasi tuo ginklu.
– Ar lyčių stereotipai patys savaime – kad vyras yra stiprus, karys, o moteris nuolaidi, švelni, – kai kurių žmonių negali pastūmėti atitinkamai elgtis, t. y. smurtauti?
– Vargiai. Pasikartosiu, esmė yra tai, kaip žmogus užaugo, ką matė ir patyrė vaikystėje. Jeigu žmogaus viduje yra agresija, ji vis tiek kur nors išlįs – ar šeimoje, ar aplinkoje.
– Jeigu žmogus pats suvokia, kad agresija yra problema – pakelia ranką prieš artimą žmogų, po to gailisi, bet nieko negali su savimi padaryti, – ar yra būdų sau padėti, suvaldyti tą vidinį žvėrį?
– Jis turėtų eiti į terapiją ir bandyti gilintis, kas su juo vyksta, dirbti su savimi. Tai pasąmoniniai dalykai, žmogus gali viską suprasti, bet jis pasąmonės nevaldo. Aš turiu klientų, kurie žino, kad negerai daro, bet kai apima emocijos, protas tampa bejėgis. Todėl reikia profesionalaus darbo, kad žmogus susivoktų ir išmoktų savo reakcijas valdyti.
Pačiam žmogui tą išspręsti labai problemiška – tai lyg pačiam išsigydyti dantį. Suvoki, kad skauda, kad yra negerai, bet pačiam nieko padaryti neįmanoma, fiziškai neprieisi. Tas pats ir ten, kur yra giluminės psichologinės problemos – žmogus negali jų pats išspręsti.
Jeigu žmogus agresyvus tampa tik išgėręs, o visais kitais atvejais sugeba valdyti procesą – tada jis gali sau padėti: mesti gerti.
– Ar tiesa, jeigu žmogus vieną kartą pakėlė ranką, ją kels ir toliau? Ar smurtas gali būti atsitiktinumas?
– Atsitiktinumo čia nebūna. Būna tik taip, kad žmogus suvokia, ką padarė, ir imasi su tuo dirbti. Tada tai gali pasikeisti. Bet jeigu viskas nurašoma atsitiktinumui, alkoholiui ar dar kam nors – tada tai kartosis. Tada tai gali pasikeisti. Bet jeigu viskas nurašoma atsitiktinumui, alkoholiui ar dar kam nors – tada tai kartosis.
