Kauno sporto ir kultūros įstaigos bei muziejai garbaus amžiaus kauniečiams visą spalį dovanoja daugybę nemokamų veiklų ir pasirodymų: vyksta kultūros ir edukaciniai renginiai, organizuojamos ekskursijos, sporto ir sveikatingumo užsiėmimai bei kitos pramogos.
Idėja, kad į vyresnio amžiaus žmones daugiau dėmesio reikia atkreipti ne tik vieną dieną – spalio 1-ąją, kai minima tarptautinė senjorų diena, daugiau kaip prieš 10 metų kilo aktyviai kaunietei Aldonai Krinickienei. 26 metus Panemunės socialiniams globos namams vadovavusi ir juose gyvenusių senelių gyvenimu besirūpinusi kaunietė prieš pustrečių metų išėjo užtarnauto poilsio. Dabar ji yra Kauno senjorų tarybos narė ir Žaliakalnio seniūnijos senjorų atstovė.
75 metų A.Krinickienė pripažino, kad greta gausybės šio mėnesio šventinių renginių reikėjo daugiau susitikimų su medikais, nes dalis ypač solidaus amžiaus senjorų nuo koronaviruso vis dar skiepijasi vangiai.
Taip pat aktyvi kaunietė įsitikinusi, kad mieste būtina įsteigti senjorų namus ir vietas, kur žmonės arti savo namų galėtų gauti karšto maisto.
– Idėja atkreipti didesnį dėmesį į senjorus kilo jums ir tradicija prigijo. Bet ar šiuo metu, kai siautėja koronaviruso pandemija, įvairūs renginiai nekelia grėsmės jų dalyviams? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Krinickienės.
– Dirbant Panemunės socialinės globos namuose kilo mintis, kodėl senjorai prisimenami ir pagerbiami tik kartą per metus – spalio 1-ąją.
Pamaniau, kad seneliams reikia daugiau dėmesio ir pramogų, todėl 2006 metais įvairių renginių ir susitikimų surengiau savo vadovaujamų namų dienos centre.
Savivaldybės atstovams pasiūliau, kad tokia tradicija galėtų atsirasti ir mieste.
Tokį pasiūlymą iš pradžių jie vertino skeptiškai, manė, kad prašysime daug pinigų renginiams, bet vėliau šia idėja patikėjo ir 2007 metais buvo pradėtas švęsti pagyvenusių žmonių mėnuo.
Praėjusiais ir šiais metais spalio mėnuo kitoks, nes siaučia koronaviruso pandemija. Bet šiemet vėl gausu įvairių renginių. Į tuos, kurie vyksta ne lauke, gali patekti tik galimybių pasą turintys ir veido kaukes dėvintys senjorai. Į renginius, kurie vyksta patalpose, jie turi užsiregistruoti iš anksto, kad grupės nebūtų didelės. Tai suvaržymai, bet jei nenorime sėdėti namuose, prie tokių reikalavimų reikia taikytis.
– Mieste vyksta senjorams skirti koncertai, parodos, rengiami net užsiėmimai baseinuose. O ar buvo suplanuoti susitikimai su medikais ir ką apie dabartinę situaciją mano jūsų bendraamžiai?
– Kaunas pirmauja šalyje pagal pasiskiepijusių nuo koronaviruso senjorų skaičių. Jau yra pasiskiepiję 85,8 proc. 65–69 metų senjorų. 70–74 metų amžiaus grupėje pasiskiepijo 86,1 proc. žmonių, pasiskiepiję ir 83,5 procento 75–79 metų kauniečių. Tačiau 80 metų ir vyresnių žmonių pasiskiepiję tik 66,5 procento. Tad turime dėti visas pastangas, kad ir šie senjorai būtų paskiepyti.
Aš pati, kai tik atsirado galimybė, tai padariau ir skiepijimosi proceso nuotrauką paviešinau socialiniame tinkle, taip ragindama ir kitus senjorus elgtis atsakingai. Vieni mane palaikė, kiti sakė, kad mano smegenys suskystės, bet nieko nenutiko.
Taip pat pritariu idėjai, kad pasiskiepiję senjorai gautų po 100 eurų. Už tuos pinigus jie galės įsigyti vitaminų, maisto papildų ar net gardesnį pyragaitį ir taip palepinti save.
Kai kurie senjorai sako, kad geriau neis iš namų, nesilankys net bažnyčioje, bet nesivakcinuos. Tačiau jei gyveni tarp keturių sienų, argi tai gyvenimas? Be to, tada tampi našta aplinkiniams, kurie stengiasi tau padėti. O dar baisiau, kai jaunesni žmonės atkalbinėja tėvus ar senelius skiepytis. Juk taip jie lemia senjorų likimą, pasmerkia juos galimai mirčiai nuo koronaviruso. Man gėda, kad tokia išsilavinusi mūsų tauta turi tiek daug prieš skiepus nusiteikusių žmonių.
Manau, kad pagyvenusių žmonių mėnesį reikėjo rengti daugiau susitikimų su medikais, bet šią klaidą galima ištaisyti, susitikimus organizuosime vėliau.
– Šventės baigsis ir prasidės kasdienybė. Ko kasdien trūksta kauniečiams senjorams?
– Anksčiau dainuojantys, grojantys, šokantys, šachmatais žaidžiantys ar įvairiausia kita veikla užsiimdavę senjorai galėdavo rinktis patalpose, kurias turėdavo seniūnijos. Bet išlaikyti jas sunku, todėl tokių erdvių nebeliko. Bendruomenės taip pat neturi savo patalpų.
Manau, kad Kaune reikėtų įsteigti senjorų namus ir tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė. Panemunės socialinės globos namai turėjo dienos centrą Pušų gatvėje. Dabar šis centras iškeltas į Vaidoto gatvę, likusiose patalpose visai tiktų įkurti senjorų susibūrimų vietą. Manau, kad mieste yra ir kitų nenaudojamų patalpų. Tokią idėją esu siūliusi savivaldybės atstovams, bet kol kas šis reikalas nejuda.
Kaunas ruošiasi tapti Europos kultūros sostine, mieste vyksta daug remonto darbų. Visa tai svarbu, bet tikiu, kad ir senjorai nebus pamiršti.
Taip pat nerimaudami laukiame sąskaitų už šildymą. Dalis pagyvenusių žmonių yra socialiai remtini ir kompensacijas už šią paslaugą gaus. Bet ne visi, o kadangi mokesčiai didėja, pragyventi tokiems žmonėms ypač sunku.
Mieste jau ne vienoje vietoje skurdžiai gyvenantys žmonės gali pavalgyti ar gauti maisto produktų. Bet, mano nuomone, kiekvienoje seniūnijoje turi atsirasti vieta, kur senjorai galėtų gauti karšto maisto, kad jiems nereikėtų važiuoti per visą miestą.
Panemunės šile gražioje vietoje pavyko įkurti Senjorų parką. Ten rengdavome talkas ir įvairius renginius. Bet šiuo metu ten suolai sulaužyti, priežiūros šiai vietai labai reikia.
Patys senjorai galėtų būti drąsesni. Kai atsiranda vis naujos technologijos, kiekvieną kartą bijau, kad jomis naudotis nesugebėsiu, bet šias baimes įveikiu ir naujovių mokausi. Su mumis labai noriai bendrauja bibliotekų darbuotojai. Ten galima išmokti, kaip naudotis internetu, socialiniais tinklais, įvairiomis programomis. Tokiu būdu žmonės tampa mažiau priklausomi nuo kitų, per atstumą gali naudotis bankų paslaugomis, mokėti mokesčius ir – o tai labai svarbu – bendrauti su artimaisiais, nes nemaža dalis jaunesnių kauniečių gyvena emigracijoje.
