Nesvarbu, kokių neigiamų patirčių esame išgyvenę konfliktuose ar kokių klaidų esame padarę. Visada galime keistis ir ateityje pasirinkti sau tinkamiausią reakciją į konfliktinę situaciją. Naujus elgesio modelius formuoti padeda unikali smegenų savybė, mokslininkų vadinama neuroplastiškumu. Tai yra gebėjimas formuoti naujus nervinius ryšius mūsų smegenyse. Šios naujos jungtys leidžia įtvirtinti tobulesnius elgesio modelius.
Vaikų ir paauglių neuroplastiškumas yra didžiausias, todėl sėkmingus reagavimo į konfliktus elgesio modelius lengviausia suformuoti šiame amžiuje. Bėgant metams gebėjimas keisti mąstymą ir reakcijas sumažėja ir sulėtėja, tačiau galimybė tobulėti išlieka visą žmogaus gyvenimą. Tam, kad išvengtume neigiamų elgesio modelių ir pasirinktume mums palankiausią reakciją, turime suprasti, kaip į konfliktinę situaciją reaguoja mūsų nervų sistema ir smegenys.
Kas vyksta galvoje?
Jei konfliktinėje situacijoje supykstame, sureaguoja vadinamoji migdolinė smegenų dalis ir mūsų smegenis užplūsta streso hormonu vadinamas kortizolis. Be to, šokteli adrenalino ir testosterono kiekis. Šie hormonai „užveda“ aukšto konfliktiškumo variklį mumyse.
Mokslininkai nustatė, kaip kūnas fiziškai reaguoja į šiuos smegenų signalus. Pirmiausia kraujas plūsteli į rankas, signalizuodamas apie reakcijos „kovok!“ įsijungimą. Po kurio laiko kraujas suteka į kojas ir automatiškai „persijungiame“ į reakciją „bėk!“. Dar vėliau kraujas plūsteli į smegenis. Štai tada „įsijungia“ prieškaktinė smegenų žievė, kurioje slypi mūsų aukštesnio mąstymo ir argumentacijos centrai. Šioje stadijoje esame pasirengę pereiti į racionalią, autentišką ir humanišką reakcijos į konfliktą fazę.
Yra dar viena labai svarbi smegenų reakcijos į konfliktus ypatybė. Ją dažnai yra „ištreniravę“ aukščiausio lygio vadovai, autoritetingi ir sėkmingi asmenys. Konfliktinėse situacijose jie visada ypatingą dėmesį skiria tam, kad būtų išlaikyta pagarba ir parodytas pasitikėjimas kitais asmenimis. Neuromokslininkai tyrimais įrodė, kad asmeniui išgyvenant pagarbos ir pasitikėjimo jausmus į smegenis plūstelį „gerieji“ hormonai – seratoninas, oksitocinas ir dopaminas. Teigiami ir malonūs jausmas leidžia į konfliktą sureaguoti racionaliai, logiškai ir sau naudingiausiu būdu.
Sėkmingų sprendimų paslaptys
Taigi labai svarbu išvengti impulsyvios, nepasvertos ir mums nenaudingos reakcijos į konfliktą. Labai naudinga padaryti pauzę ir kelis kartus įkvėpti prieš sureaguojant į nemalonią situaciją. Taip leidžiame suaktyvėjusiai kraujotakai pasiekti mūsų smegenis ir reaguoti „šaltai“. Visada svarbu išlaikyti dėmesį į tai, kas mums yra svarbiausia, kokių tikslų siekiame ir kokie interesai yra svarbiausi.
Be to, darydami pauzę, nepertraukiame pašnekovo, galime įdėmiai išklausyti jo argumentus ir kartu apsvarstyti, pasiruošti savo atsakymus. Galime nuspręsti tiesiog neatsakyti į kritiką ar žodinį puolimą. Dažnai praverčia taktika nesiteisinti, nesivelti į tuščius ginčus ir nepasiduoti konfliktuojančio asmens diktuojamai ir kartais „į lankas“ nuvedančiai argumentacijai.
Dar viena labai naudinga taktika yra pasitelkti aktyvaus klausymo elementus. Galima atkreipti dėmesį į aktualias pašnekovo paminėtas aplinkybes. Svarbu rodyti empatiją, užjausti ar patvirtinti tai, su kuo sutinkame. Galima padrąsinti pašnekovą teiginiu „Aš vertinu jūsų norą kalbėti šia sudėtinga problema“. Arba sureaguoti: „Atrodai piktas dėl šios situacijos“. Kartais yra paranku pakartoti arba perfrazuoti tai, ką pasakė kitas asmuo. Svarbu atidžiai klausyti ir nepertraukti, kada kalba kita konflikto pusė. Pagarbos ir tarpusavio pasitikėjimo atmosferos išlaikymas yra mūsų sąjungininkai konflikte.
Taika visada geriau už karą
Išmintis byloja, kad net ir blogiausia taika yra geriau už stiprų karą. Išmokdami konfliktus spręsti racionaliai, galime pasiekti daug daugiau naudos sau nei iš pradžių gali pasirodyti. Sėkmingos asmenybės sugeba pasinaudoti net pačiomis sudėtingiausiomis konfliktinėmis situacijomis ir „išpeša“ naudos sau.
Maži konfliktai, ypač romantiniuose santykiuose, šeimose ar tarp komandos narių darbe, perspėja apie problemas, kurias reikia spręsti nedelsiant. Laiku sureagavus ir „nerauginant problemos“, išvengiama ilgalaikių neigiamų pasekmių, neįsiveliama į toksiškus santykius. Kitaip tariant, išvengiama rimtų konfliktų ir situacijų, kurioms spręsti prireiktų daug laiko, energijos ir kitų resursų.
Įdomu, kad konfliktui spręsti, problemoms aptarti rekomenduojama kartais naudoti užsienio kalbą. Tada konflikto dalyviams yra lengviau „įjungti“ racionalų mąstymą, nes, kalbėdami ne gimtąja kalba, daugiau dėmesio kreipiame į tai, ką ir kaip pasakome.
Jeigu pauzė ir kitos pastangos nepadeda, imame jausti, kad konfliktas slysta iš racionalaus sprendimo kelio, normalu pasidairyti pagalbos „iš šalies“. Trečias asmuo, kuris į konfliktą žiūri be jokių interesų ir emocijų, gali užtikrinti pusiausvyrą ir išlaikyti racionalų dialogą „įkaitus“ situacijai. Tai gali būti mokyklos psichologas, jeigu yra aptariami vaikų bendravimo iššūkiai mokykloje, personalo specialistas, jei kyla konfliktas įmonėje, teisinių ginčų mediatorius, kai nesutaria verslo partneriai, autoritetą turintis šeimos narys, kai konfliktuoja giminaičiai, ar gerbiamas bendruomenės lyderis, kai kalbama apie kaimynų tarpusavio santykius. Bet kuriuo atveju, kilus konfliktui, svarbiausia rasti naudingą sprendimą, o ne eskaluoti tarpusavio kovą ar vengti nemalonios situacijos.
Jurgita Yu Marcinkutė, teisininkė, asmeninio tobulėjimo trenerė
