Vilnietis gydytojas neurologas Jokūbas Fišas žino ne vieną atvejį, kai ilgaamžiams pavyksta išsaugoti puikią nervų sistemą, o kiti vos sulaukę penkiasdešimtojo gimtadienio atrodo pavargę nuo gyvenimo, net pažiūrėti nėra į ką.
Kodėl vieniems pavyksta iki gilios senatvės išsaugoti proto šviesumą, o kitiems ne? Ar tai rodo, kad senstant labiausiai kenčia smegenų ląstelės?
„Tai sudėtingas klausimas, – neslėpė J.Fišas. – Yra ne vienas veiksnys, kuris lemia, kaip greitai senstama, pavyzdžiui, paveldimumas. Be genetikos, yra svarbūs ir elgesio modeliai, padedantys atitolinti senatvę.
Tai žinoma nuo Hipokrato laikų, vadinasi, tiek, kiek žmonės domisi medicina ir gydymu. Sąmoningai, o gal intuityviai laikydamiesi tam tikrų taisyklių žmonės daug išlošia. Jie gyvena ilgiau ir išsaugo šviesų protą.
– Kraujo, odos ląstelės atsinaujina, kaulų audinys – taip pat, o kaip yra dėl pilkųjų ląstelių? – pasiteiravau gydytojo neurologo J.Fišo.
– Tyrimai rodo, kad neuronai, tai yra pilkosios ląstelės, labai priklauso nuo atraminių ląstelių – glijų, kurios saugo ir maitina.
Ne tik pilkosios ląstelės, bet ir glijos yra svarbios, o jų sutrikimai baigiasi tuo, kad neuronai dirba ne taip, kaip turėtų, o neretai ir miršta.
Tad negalime sakyti, kad smegenų pilkoji medžiaga yra žmogaus intelekto pagrindas, asmenybės branduolys. Galvos smegenys, taip pat nugaros, yra labai sudėtingos savo struktūra ir funkcionuoja pagal tam tikrus dėsnius.
Yra žinoma, kad smegenų ląstelės taip pat sugeba atsigauti, žinoma, ne visais atvejais, ir sugrąžinti protinius gebėjimus, atmintį, orientaciją erdvėje ir laike, mokėjimą planuoti.
– Kokie ženklai rodo, kad šlubuoja žmogaus atmintis ir silpsta protas?
– Sirgdamas tam tikromis neurodegeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, ligonis gali ir nesuprasti, kas jam yra. Jis būna nustebęs, kai kiti sako, kad jam kažkas negerai.
Išsiblaškymas, užmaršumas gali būti ir tam tikra charakterio savybė. Jei tai neapsunkina kasdienybės, nieko tokio. Blogai tada, kai atminties spragos trikdo profesinę veiklą, sunku būna atlikti netgi buities darbus.
Dažniausiai tai pastebi kiti, o pats žmogus būna nepatenkintas, jam atrodo, kad prie jo kabinėjamasi, daromas psichologinis spaudimas.
Vienas esminių diagnostinių kriterijų yra ne tik ligonio nusiskundimai, kad dažnai daug ko neprisimena, bet ir pokalbis su jo artimaisiais, giminėmis.
Bet jų pastabos turi būti objektyvios, nes būna ir taip, kad žmona skundžiasi savo vyru, esą jis visą gyvenimą nieko neprisimena.
Pamiršti automobilio raktus gali bet kas, bet jei daugelį metų vykdamas į tą pačią kaimo sodybą žmogus staiga nebežino, kaip nuvažiuoti, tai jau nėra gerai. Jei nesiorientuoja įprastoje aplinkoje, jei nežino, kaip nueiti į parduotuvę ar kaip žaisti žaidimą, kurį anksčiau labai mėgo, tai rodo pažintinių funkcijų sutrikimą.
Jei žmogus turi išsilavinimo bagažą ir didelę patirtį, demencija bus ne tokia skaudi, jis sugebės prisitaikyti turėdamas ir nedidelį intelekto likutį. O intelektas labai svarbus.
Tai yra ne tik gebėjimas įsiminti, susivokti naujose situacijose bei mokslo srityje, bet ir mokėjimas kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas, numatyti savo veiksmų pasekmes.
– Kokiais būdais įmanoma sau padėti? Ar sulaukus senatvės verta pradėti mokytis griežti smuiku arba stengtis įgyvendinti jaunystės svajones? Ar reikia smegenims naujo streso?
– Senėjimo procesą stabdo fizinis aktyvumas, nes tai gerina ne tik kraujotaką, bet ir medžiagų apykaitą. Fizinis krūvis labai svarbus, ypač kardioapkrova, nes tai yra širdies ir kraujagyslių sistemos treniravimas.
Sportuodamas žmogus turi suprakaituoti ir jausti, kad šiek tiek trūksta oro.
Kita vertus, būtina vengti didelių krūvių ir traumų, taip pat reikia atsižvelgti į organizmo galimybes. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių tinka šiaurietiškas vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, kasdienis ėjimas pasivaikščioti.
– Ar yra dietų, kurios atitolintų senatvę?
– Racionali mityba būtina. Patarčiau laikytis dietos, kurioje yra mažiau kalorijų, pavyzdžiui, galima mažinti maisto racioną, gal net 25 procentais, o tai reiškia, kad pasirinkti ketvirtadaliu mažesnes porcijas.
Bent penkiskart per mėnesį maisto kiekį galima sumažinti perpus, tai yra svarbu, nes su amžiumi lėtėja medžiagų apykaita, o įprotis sočiai prisivalgyti išlieka.
Tokį mitybos režimą siūlau taikyti gerokai anksčiau, o ne laukti dienos, kai išeinama į pensiją.
Būtina pagalvoti ir apie dvasinį peną, kuris smegenims dovanoja naujų įspūdžių. Tai – ekskursijos, koncertų ir parodų lankymas, skaitymas, gamtos reiškinių, kurie reikalauja intelektualinės įtampos, stebėjimas.
Kad žmogus turėtų gerą sveikatą, jis turi būti motyvuotas, atviras naujai informacijai ir įspūdžiams.
Jis neturi būti pasyvus ir aiškinti, kad jam niekas neįdomu. Būtinas dvasinis alkis. Svarbu, kad žmogus laikytųsi senėjimą stabdančios programos ir nenorėtų pasenti.
– Iš kokių dar elementų susideda tokia programa?
– Žmogus turi mokėti suteikti sau malonumą, pavyzdžiui, prižiūrėdamas savo kūną. Kaip gydytojas neurologas patariu savo pacientams, kad reikia puoštis, stebėti madą, atnaujinti savo garderobą, stengtis gerai atrodyti, dažyti žilus plaukus, pasilepinti įvairiomis grožio procedūromis.
Smegenims neleidžia aptingti ir kultūros renginiai, todėl patariu lankytis koncertuose, operos ir baleto spektakliuose, festivaliuose. Būtina vykti į naujas vietoves ir jas tyrinėti. Tokios išvykos aktyvina intelektualinę veiklą, nes smegenys turi gauti naujos informacijos.
Dar viena puiki forma neleisti apsnūsti smegenims – tai kryžiažodžiai, įvairūs stalo žaidimai, netgi kompiuteriniai žaidimai, jei kompiuteris naudojamas saikingai, ar lošimas kortomis su draugais.
Tokia veikla skatina specialių cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, kurie perneša nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių, gamybą.
Per gyvenimą sukauptas intelektualinis bagažas lėtai senka, ir iki gilios senatvės įmanoma išsaugoti protą. Bet jeigu vyravo paprasti poreikiai, demencija gali pasireikšti kur kas anksčiau ir aktyvesne forma.
– Kaip senstant keičiasi miegas?
– Geras miegas yra priešnuodis nuo senėjimo. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 7 valandas. Miego kokybę lemia ir tai, kurią valandą einama gultis.
Tai lemia paros laikas, kada organizme aktyviausiai išsiskiria miego hormonas melatoninas. Daugeliui žmonių naktinėjimas neišeina į naudą, nors kai kurie puikiai jaučiasi. Geriausias laikas gultis į lovą – valanda iki vidurnakčio ir ne ilgiau kaip valanda prasidėjus naujai parai.
Miego tyrinėtojai yra padarę išvadą, kad daug lemia ir miegojimo poza, – esą sveikiau miegoti ant šono, o ne ant nugaros. Taip pat yra duomenų, kad specifinis baltymas, galbūt sukeliantis Alzheimerio ligą, pasišalina gulint ant kairiojo šono, tad tokia miego poza yra tam tikra demencijos prevencija. Žinoma, ne visiems miego poza vaidina svarbų vaidmenį, nes miegojimo įpročiai kai kam gali turėti didelę įtaką.
Senėjimo stabdymas siejamas ir su tam tikrų įpročių atsisakymu.
Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad prasčiau užmiegama, jei akis veikia mėlynoji šviesa, kurią skleidžia kompiuterio, mobiliojo telefono ar planšetinio kompiuterio ekranas. Bent dvi valandas prieš miegą reikėtų išjunti ir televizorių, tą laiką geriau skirti pasivaikščiojimui, meditacijai ar šiltai voniai.
– Kaip dažnai verta tikrinti sveikatą?
– Labiausiai reikia vengti infekcijų, nes ilgainiui jos pereina į lėtinį, vadinamąjį šaltą, uždegimą, kai kraujo tyrimai rodo, kad viskas yra gerai, tačiau lėtinis procesas po truputį alina kraujagyslių sieneles. Kartais tai baigiasi infarktu, insultu ir silpnaprotyste.
Profilaktiškai eiti pasitikrinti pas šeimos gydytoją nėra nusikaltimas. Tokio vizito neturėtų lydėti gėdos jausmas. Būtina atlikti laboratorinius tyrimus, įsitikinti, koks yra blogojo cholesterio kiekis kraujyje, žinoti kitus svarbius rodiklius, būtina neužmiršti peršviesti plaučių.
Toks visapusiškas tyrimas neretai parodo, kokius veiksnius būtina taisyti. Nereikia laukti, kol išaiškės tam tikrų ligų simptomai, turime užbėgti ligai už akių, neleisti jai išsivystyti.
Vienas centas, išleistas profilaktikai, yra vertingesnis už 10 eurų, skirtų gydymui.
