Garsi sceninės kalbos, iškalbos ir retorikos meistrė įsitikinusi – charizma yra išugdoma savybė: „Taip, kaip išsiugdome ramybę, gebėjimą priimti kitus žmones, tikėjimą ir pasitikėjimą savimi bei gebėjimą kituose pamatyti gražiausias jų puses. Kai išsiugdai tokį komplektėlį – po truputį auga ir charizma. Žinoma, dar yra tam tikros kūno technikos, kurios padeda tai pasiekti. Bet mistikos tame tikrai nėra.“
Anot Adrijos, ar žmogus charizmatiškas, galima pamatyti iš vieno pagrindinio rodiklio. „Šalia charizmatiško žmogaus aplinkiniai jaučiasi gerai – įvertinti, pamatyti, suprasti ir girdimi. Šalia tokio žmogaus kiti jaučiasi įkvėpti ir nori veikti. Tai yra pagrindinė indikacija, o ne tai, kad tas žmogus atrodo įspūdingai, garsiai šneka, gestikuliuoja ir „taškosi“ į visas puses. Tai veikiau jau ne charizma, o egocentrizmas“, – sako A. Čepaitė.
Prie charizmatiško žmogaus aplinkiniai jaučiasi laisvi ir nebijo būti savimi, nes jie nebus įvertinami, mokomi ar auklėjami. „Nieko nėra baisiau, kai pasakai kokią savo paslaptį ir staiga tave už tai įvertina: „Kokią čia nesąmonę pasakei? Kas čia tau užėjo? Ką čia kalbi nesąmones?“. Ir viskas, to užtenka, kad kitas užsidarytų. Tad charizmatiškas žmogus sau šitokio elgesio neleidžia. Charizma yra apie tai, kaip kiti jaučiasi šalia manęs. Tai nereiškia, kad aš stengiuosi įtikti ar patikti tiems žmonėms. Tai reiškia, kad šalia manęs esantis žmogus turi gerai jaustis ir leisti sau būti savimi“, – sako lektorė.
Nors įprasta manyti, kad charizma yra išimtinai ekstravertų savybė, tačiau A. Čepaitė įsitikinusi, kad tai visai nesusiję su tuo ar esate introvertas, ar ekstravertas. „Pasakysiu net atvirkščiai: introvertai gali būti net labiau charizmatiški, tai tokia tylioji charizma. Turime tokį negražų pavadinimą – pilkieji kardinolai. To žmogaus visi klauso, visi daro, ką jis pasakė, visiems labai svarbi jo nuomonė, nors jis lyg ir nesireiškia. Kai reikia priimti sprendimą – visi eina pas jį. O introvertas tuo ir skiriasi, kad jis dažnai nepadeda savo nuomonės ant stalo, ją reikia išsipešti. Bet kiti jaučia, kad jo nuomonė yra vertinga.“
Kas trukdo būti charizmatiškam ir kaip tokiu tapti?
„Jei tik siekiame patikti, įtikti, pasirodyti – tai viskas – su charizma nebeturime nieko bendro. Dažnai žmonės, kurie turi prigimtinę empatiją ir šalia kurių kiti labai gerai jaučiasi, pajunta, kad „juos visi myli“ ir tuomet pasiduoda norui patikti. Tuomet žmogaus intencija tampa nebe apie kitus, o apie save – kokia aš faina, kokia nepakartojama ir t.t.
Taigi, jei tik žmogus, pajautęs savo charizmos galią, pasiduoda tam ir ima manyti, kad čia mane visi taip myli ir garbina, tai viskas, čia charizmos pabaiga“, – sako A. Čepaitė.
Paklausta apie tai, nuo ko pradėti, jei nori tapti charizmatišku žmogumi, lektorė tikina, jog priemonių yra nemažai, tačiau kiekvienas atsirenka sau tinkamas.
„Pavyzdžiui, aš pradėjau nuo to, kad sau pasakiau, jog nesu išskirtinis žmogus. Nors tuo metu aš filmavausi įvairiuose serialuose ir mane gatvėje atpažindavo žmonės – juk galėtum pamanyti, kad esi labai ypatingas. Bet žmonės žiūrėjo, nes tiesiog buvau matyta ekrane – tai visai nesusiję su manimi.
Vėliau pradėjau žmonėse ieškoti, kas man juose gražu. Tai gali būti akiniai, batų raišteliai, šypsena, žvilgsnis ar siluetas. Bet kas, bet kokia detalė, kuri man graži. Tai priverčia pamatyti kitų žmonių grožį ir imti domėtis jais. Savo mokymuose apie charizmą pasakoju tai, kas yra išbandyta ir iš tiesų veikia, o kiekvienas žmogus toliau kuria savo sistemą pagal savo galimybes.“
