Dėl silpnos klausos iššūkiu tampa ne tik triukšmingos vietos, kuriose svarbią informaciją užgožia foniniai garsai, bet ir elementariausias pokalbis – sunku perprasti jo esmę, nes negirdėti tam tikrų pašnekovo tariamų garsų. Kai kuriems galvoje „nutyla“ ir paukščių čiulbėjimas, vandens čiurlenimas bei panašios malonios aplinkos natos.
Pavasario garsų pilna gegužė daugelyje pasaulio šalių minima kaip geros klausos mėnuo, tad renginio lokacija padėjo sustiprinti jo tikslą bei emociją. Žaliuojančiame gamtos kampelyje sostinės centre įrengta dekoruota pakyla tapo Bernardinų sodo lankytojų, norinčių pasijausti klausos sutrikimų turinčiųjų batuose, ir žinomo aktoriaus trumpo, tačiau emocionalaus susitikimo vieta.
Kai kurias specialiai šiai socialinei iniciatyvai sukurtų istorijų dalis G. Savickas skaitė neaiškiai, įpindamas nesuprantamų, išgalvotų garsų junginių. Tokiai asmeniškai klausymosi patirčiai, sėdint priešais aktorių, ryžosi beveik 100-as praeivių, unikali patirtis trukdavo vos kelias minutes. Visgi tiek laiko pakanka susimąstyti, jog galimai net labai artimoje aplinkoje yra kažkas, kam kiekviename žingsnyje tenka įdėti begalę pastangų išgirsti.
Švietimas padeda mažinti susirgimų skaičių
Tokio pobūdžio renginys Lietuvoje inicijuotas pirmą kartą, jo ėmėsi klausos centrai „Audiomedika“ ir „Klausos sprendimai“. Socialinė akcija tapo dalimi visuotinio klausos priežiūros specialistų tikslo įvairiomis formomis šviesti apie klausos pojūčio svarbą, norint pakeisti nerimą keliančią problemos statistiką. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad dabar sunkiai girdi 1 iš 5 pasaulio gyventojų, su laiku klausos sutrikimai bus dar dažnesni.
Anot „Audiomedika“ vadovo Mindaugo Jonaičio, tam, kuris niekada nesiskundė klausa, praktiškai neįmanoma suprasti, kad girdėti galima ir kitaip. Neretai apie tai apskritai nesusimąstoma iki kol problema nepaliečia asmeniškai.
„Tačiau klausos nusilpimas nėra tik to, kuris su juo gyvena, sveikatos būklė. Tai ir šeimos narių, ir draugų, ir plačiosios visuomenės reikalas, apie kurį reikia kalbėti drąsiai bei vieningai, norint panaikinti klausos sutrikimą žyminčias stigmas, dėl kurių delsiama kreiptis pagalbos“, – akcentuoja jis. Pakeisti vienos dažniausių sveikatos būklių situaciją pasaulyje galima tik auginant visuomenės sąmoningumą: skatinant vertinti klausos pojūtį, ja rūpintis, palaikyti aplinkinius, kurių klausa nusilpusi.
Išsaugoti klausą, kompensuoti jos nuostolį galima moderniomis beveik nepastebimomis technologijomis. Optimaliai pritaikytus klausos aparatus pradėjus nešioti anksčiau ir dėvint nuolat, gyvenimas į gerąją pusę pasikeičia kardinaliai.
