Dar prieš grupei „The Roop“ išvykstant į „Euroviziją“ Roterdame mūsų šalyje kilo didžiulė palaikymo banga – geltonai pasipuošę gerbėjai kūrė dainos „Discoteque“ vaizdo įrašus, Vilniuje net skulptūros apgobtos šios spalvos apsiaustais, šalikais, aprengtos švarkais. Taip pat nušvito ir Televizijos bokštas.
Kaip tik tuo metu geltonai žydi narcizai, regis, net gamta šaukia – geltona dabar ant bangos. Ši spalva ir jos atspalviai švyti pavasario ir vasaros drabužių kolekcijose. Įvairiais laikotarpiais geltoną rinkdavosi dailininkai.
Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros profesorė J.Talaikytė šio sezono spalvą sieja ne tik su drabužių kolekcijomis, bet ir su neslūgstančia pandemija.
– Kodėl geltona spalva tapo pastebima būtent dabar?
– Geltona spalva ir visi jos atspalviai šį sezoną ypač populiarūs. Pastarieji du sezonai tikrai mums visiems įsimins kaip iššūkių ir prieštaravimų metai. Gyvenimas sulėtėjo, bet ilgalaikės mados ir gyvenimo būdo tendencijos paspartėjo.
Pokyčiai, kuriuos mados strategai prognozavo kitam dešimtmečiui, pavyzdžiui, masinį skaitmenizavimą, virtualią prekybą, virtualius susitikimus, nuotolinį mokymąsi, vos per keletą pandeminių mėnesių tapo neišvengiama realybe.
Pandemijos laikotarpiu patyrėme ne tik susikaupimo, vienybės, bet ir visai priešingą – atskirties jausmą. Neįprastomis uždarumo sąlygomis atgaivinome primirštą bendruomeniškumą, išradingumą, tačiau patiriame nuotaikų kaitą, jaučiame finansinį nestabilumą, nerimą, turime prisitaikyti, priimti iššūkius ir išmokti gyventi kitaip.
Drumzliną peizažą keičia švelni žaluma, vis dažniau nušvinta saulė. Kad gautume daugiau energijos, dažniau atsigręžkime į saulę, gaudykime kol kas dar šykščius jos spindulius. Juk pavasaris – tai žydėjimas, pienių laukų geltonos spalvos sprogimas! Tai energijos, atgimimo, jaunystės, komunikabilumo spalva.
Ne veltui energingieji „The Roop“ ją pasirinko kaip komunikacijos įrankį teigiamam, šviesiam įvaizdžiui skleisti.
Geltonoji banga ritasi kaip nerimastingo pandeminio laikotarpio psichologinis poveikis, kai visose srityse, ne tik madoje, siekiama žmonėms pakelti ūpą, suteikti vilties.
Juk, kaip minėjau, geltona yra ne tik šviesos, optimizmo ar jaunatvės, bet ir pavojaus, nerimo spalva. Todėl spalvinė reakcija į mūsų laikus yra aktuali.
Šiais metais spalvų institutas PANTONE pasauliniu mastu geltoną paskelbė 2021-ųjų spalva, tiesa, harmoningame derinyje su solidžia, elegantiškąja pilka. Juk sakoma, kad ten, kur išbandymai, negandos, iššūkiai, ten ir viltis, energija, šiluma.
– Gal iki „The Roop“ geltona spalva mados srityje buvo pražydusi ne kartą?
– Geltonos spalvos, kaip ir visų kitų spalvų bei atspalvių, pasikartojimas madoje vyksta nuolat. Keičiasi kontekstas, nuotaika, deriniai, spalvos intensyvumas, reakcija į laikotarpį, įvykius.
Vienais metais, kai pasaulyje aktuali tvarumo, ekologijos idėja, gali būti priminta augalijos arba kokios nors retos rūšies gyvūno odos ar kailio spalva ir raštas. Kitais metais, kai ištinka įvairūs kataklizmai, dideli Žemės paviršiaus pokyčiai ar katastrofos, gali iškilti ugnies, liepsnos, saulės energijos, lavos geltona spalva.
Na, o šiemet, manau, akcentuojamas jos psichologinis poveikis, nors nerimastingas, bet pranašaujantis viltį, energizuojantis, prikeliantis iš sąstingio, gaivinantis tarsi apelsinų sultys.
Nepraleiskite progos prisijaukinti geltoną drabužį, buities daiktą, interjero detalę ar mažytį aksesuarą. Visa tai nuteiks optimistiškai.
Ne kartą ir ne du savo kūryboje naudojau šios spalvos akcentus kaip energizuojantį elementą ar išskirtinį spalvos akcentą. Tai ir kolekcijos „51rd15“ geltono atlaso palaidinės su kaspinu nugaroje, karališka geltona suknia, sujuosiama juodu aksomo diržu, segės kaspinai, aukso spalvos lankainiai, ir prekės ženklo „Avenueart“ šilko skaros, kur tiek čiurlioniškoje, tiek Stasio Eidrigevičiaus spalvų tapybinėje paletėje dominuoja madingasis ir aktualusis geltonas-pilkas derinys.
Beveik kiekvieną sezoną pradžiuginu save geltonos pliūpsniais. Kartais tai linksmi vasariniai sportbačiai, kartais tik citrininės kojinės ir petnešos, šiltam vakaro piknikui – gelsva viskozės suknelė, o šaltą žiemą net ir visas komplektas nuo kojų iki akinių būna garstyčių geltonumo. Prisimenu ir savo pirmuosius dvylikos centimetrų aukštakulnius, neįtikėtina, bet jie irgi buvo ryškiai geltoni – 9-ajame dešimtmetyje!
– Kokiame dešimtmetyje geltonas audinys tapo madingas? Kokių dizainerių kūryboje ši spalva žydi dabar?
– Sunku pasakyti ir nustatyti spalvos atsiradimo žmogaus buityje datą. Bet neabejotina, kad per spalvas madoje, politikoje, mene ar kare vykstantis slaptas spalvų gyvenimas gali papasakoti žmonijos ir jos kultūros istoriją.
Spalvų tyrinėjimas įvairiais aspektais – ne vieno mokslininko gyvenimo prasmė. Spalvų pasaulis – įvairialypis, pasakojantis įdomiausią žmonių civilizacijos istorinę raidą. Kiekviena spalva turi savo istoriją, ji nepalieka abejingų, vilioja, skatina domėtis ir verčia susimąstyti.
Aukso moneta, sidabrinė kareivio saga, purpuro skiautė, turkio spalvos keraminės plytelės skeveldra, žalia stiklo šukė, geltona molio puodynė arba raudona pilies plyta pasakoja vis kitą istorijos vingį. Bet tai jau istorijos specialistų laukas.
Spalvotyros žinios praplečia ir atveria platesnius horizontus kūryboje.
Aš, kaip ir daugelis menininkų, dizainerių, savo kūryboje vadovaujuosi jomis. Pasikliauju ir savo asmenine patirtimi, pajauta, emocija. Einu savo kūrybos keliu nepalikdama dažų ir spalvotų pieštukų dėžutės, o geltona joje užima garbingą vietą.
Šio sezono pagrindine – geltona – spalva savo kolekcijas nuspalvino ne vieni pasaulinio garso mados namai, tokie kaip „Balmain“, „Versace“, „Miu Miu“, „Loewe“, „Vivienne Westwood“, „Jason Wu“, „Oteyza“, „Michael Kors“, „Angel Chen“, „Raf Simons“.
– Ką ši spalva reiškia drabužių madoje, ką pabrėžia? Gal yra amžiaus ribojimai, kam jau nebetiktų vilkėti geltonų drabužių?
– Šią vasarą bus daug geltonos spalvos atspalvių. Tiesa, skirtingai nei žiemą, dominuos pablyškusi pastelė. Bet tai nereiškia, kad reikėtų vengti švytinčios, aitrios geltonos. Svarbu tinkamai pasirinkti sau atspalvį ir harmoningai derinti.
Šviesiaplaukiams, skaistaus veido žmonėms labiau tiks švelnesni, šaltesni citrinų, garstyčių, blyškūs gelsvos grietinėlės atspalviai, o tamsesnės odos rudaplaukiams – šilti gintaro, medaus, vario, geltono smėlio atspalviai.
Spalva amžiaus neturi, tad ir dėvėti geltonus drabužius gali visi be išimties – tiek jauni, tiek brandūs. Visuomet reikia atsižvelgti į spalvų derinio proporcijas, kiek komplekte bus gyvybingos, švytinčios, dominuojančios geltonos ir kiek, tarkim, santūrios pilkos, kontrastuojančios juodos ar mėlynos.
Norite dominuoti ir jaustis energingi – reikia daugiau geltonos, o jei pasirinksite geltonus smulkius žirniukus mėlyname fone, jausitės romantiškiau, nes geltona subtiliai švytės tarsi žvaigždės rugpjūčio danguje.
Jei esate drąsūs, nebijote iššūkių, puikiai tiks ryškus geltonas lietpaltis, apsiaustas, kelnių kostiumas.
Kuklesni, santūresni rinksis pastelinių tonų marškinius, batisto suknelę, šilko skarą, šalį, o kitiems pakaks ir geltonojo aukso sagos ar švytinčio batų raištelio. Svarbiausia pažinti save, savo būdą, rinktis pagal nuotaiką ir nepamiršti taisyklės – laiku ir vietoje.
Atiduokime duoklę sodriam, nuotaikingam sezono švytėjimui ir stiprinkime pandeminį imunitetą.
Tapytojas kūrė geltoname name
Olandų tapytojo Vincento van Gogho (1853–1890) paveiksluose „Saulėgrąžos“, „Geltonasis namas“ , „Kavinės Arlio Forumo aikštėje terasa naktį“, „Vincento miegamasis Arlyje“ vyrauja geltona spalva. Ji pabrėžė menininko išskirtinumą, todėl paveikslai labai gerai žinomi iki šiol.
Šie kūriniai nutapyti kone vienu metu, kai V.van Goghas 1888 metų vasarį iš Paryžiaus persikėlęs gyventi į tuo metu nedidelį Pietų Prancūzijos miestelį Arlį, kur prasidėjo brandžiausias jo kūrybos periodas. Tuomet tapytojas atrado pagrindinę meninės raiškos priemonę – šviesias, nepaprastai ryškias spalvas, tarp jų ir geltoną. Gali būti, kad šiaurietį menininką taip stipriai paveikė kaitri Provanso saulė ir ryškiaspalvė augalija.
Kad būtų pigiau pragyventi, V.van Goghas Arlio centre išsinuomojo keletą kambarių apgriuvusiame geltonai nudažytame pastate, kurio langai išėjo į miesto aikštę (nuotr.). Pavadinęs jį Geltonuoju namu Vincentas svajojo, kad tai taps vietos menininkų susibūrimo vieta – Pietų dirbtuve.
1888 metų spalį į Geltonąjį namą atvykęs prancūzų tapytojas Paulis Gauguinas jo vidų rado išpuoštą daugybe specialiai jo atvykimo proga nutapytų V.van Gogho kūrinių. Olandas tapė gamtoje, prancūzas – iš atminties, vaizduotės. Iš pradžių jie sutarė, bet vėliau pradėjo ryškėti jų charakterių skirtumai, požiūris į dailę. Menininkai po rimto konflikto jau tų pačių metų gruodį išsiskyrė.
1889-ųjų pavasarį Geltonasis namas liko tuščias, nes pašlijus sveikatai V.van Goghas išvyko į netoli esančio Sen Remi miestelio psichiatrijos ligoninę ir daugiau į Arlį nebegrįžo.
