Gyvenimo sunkumai – ne pasaulio pabaiga
Nepakankama psichologinė branda ir menkas psichinis atsparumas yra viena priežasčių, kodėl kai kurie žmonės sunkaus gyvenimo „nuskausminamųjų“ ar užsimiršimo ieško alkoholyje, kompiuteriniuose žaidimuose, valandų valandas žiūrėdami serialus ar net pasitraukdami iš gyvenimo. Žalingos priklausomybės Lietuvoje kamuoja daug asmenų, be to, vyrai joms pasiduoda kelis kartus dažniau nei moterys.
Pastarieji metai, karantinas ir pandemijos iššūkiai gerokai išbandė kiekvieno iš mūsų psichinį atsparumą. Nepaisant išorinių sunkumų ir charakterio savybių, kiekvienas iš mūsų galime sustiprinti asmenines savybes, kurios padeda sėkmingai įveiki stresą ir yra psichinio atsparumo pagrindas. Puoselėti psichinio atsparumo galias ir įgūdžius yra ypač aktualu vaikams ir paaugliams. Suaugęs žmogus taip pat gali išmokti žymiai sustiprinti savo psichinį atsparumą.
Psichinio atsparumo įgūdžiai paprastai ugdomi vėlyvoje paauglystėje. Kai paauglį ištinka kokia nors gyvenimiška bėda, kad ir visiškai menka, pavyzdžiui, blogas pažymys, odos problemos ar netinkamas draugų elgesys, jam tai atrodo kaip pasaulio pabaiga, tarsi nebūtų gyvenimo prasmės. Teigiamas kitų žmonių palaikymas nukreipia jauno žmogaus dėmesį nuo rūpesčių ir grąžina vidinę darną. Paprastai pusiausvyrą jaunas žmogus atgauna gana greitai, per pusvalandį. Palaipsniui paaugliai išmoksta į neigiamus įvykius žvelgti iš perspektyvos ir jų nebegniuždo dalykai, kurie vyksta ne taip, kaip tikėtasi. Jie taip lavina sąmonės valdymo gebėjimą.
Patyrę nusivylimą ir jį išgyvenę, jaunuoliai vėliau jau žino, kad situacija nėra tokia bloga, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jiems padeda žinojimas, kad kiti žmonės susiduria su sunkumais ir sugeba juos išspręsti. Palaipsniui išugdomas stiprus savasis „aš“ ir gebėjimas pasirinkti tikslus, kurių siekiant jokia išorinė nesėkmė nesužlugdo.
Kai stresas ima viršų
Sudėtingos gyvenimo situacijos gali lemti nepakankamo psichinio atsparumo suformavimą paauglystėje. Dėl to suaugęs žmogus sunkiau įveikia sudėtingas situacija ir linkęs pasiduoti stresui.
Psichologai išsiaiškino, kad nepilnose šeimose gyvenantys vaikai stresą patiria dažniau nei darnių šeimų vaikai. Skurdas šeimoje gali neigiamai veikti vaikus. Kitas svarbus veiksnys yra šeimos tarpusavio santykių kokybė ir sutelktumas. Nedarniose šeimose vaikams tenka gyventi ypač įtemptą emocinį gyvenimą, patirti daug nusivylimų, traumuojančių įvykių.
Dar vienas reikšmingas veiksnys, neigiamai veikiantis psichinio atsparumo lygį, yra stresą keliančių situacijų kiekis asmens gyvenime. Kai žmogų, ypač vaiką, ištinka ne viena, bet daug nelaimių, tada ir sėkmingai su viena situaciją gebantis susidoroti individas gali būti nepajėgus įveikti sudėtingų situacijų maratono.
Psichinio atsparumo menką susiformavimą gali įtakoti daugelis sudėtingų gyvenimo situacijų, pavyzdžiui, artimųjų netektis, gyvenamosios vietos pakeitimas, sunkios traumos ar ligos, negalėjimas daryti tai, ką nori, ir kita.
Visgi, kad ir kokios sunkios būtų psichologinės traumos, kai kurie asmenys sugeba sėkmingai save realizuoti gyvenime. Pavyzdžiui, neturtingoje, asocialioje aplinkoje augę vaikai įgyja gerą išsilavinimą, pasiekia profesinės sėkmės ir susikuria darnias šeimas.
Tam tikros asmeninės savybės ir veiksniai leidžia išsiugdyti stiprų psichinį atsparumą ir išmokti sėkmingai įveikti stresą, neigiamą žalojančios aplinkos poveikį.
Psichinio atsparumo pamatai
Nepalankiomis sąlygomis augusius, tačiau stipriu psichiniu atsparumu pasižyminčių asmenų elgesį tiriantys mokslininkai nustatė, kad pirmaisiais gyvenimo metais jie užmegzdavo stiprius prieraišumo ryšius su vienu iš tėvų arba su kuriuo nors kitu artimu žmogumi.
Tyrimais patvirtinta, kad psichiškai atsparūs vaikai palaiko gerą ryšį su tėvais ar geba surasti bent vieną suaugusį žmogų, kuris jais domisi, rūpinasi, kuriuo galima pasitikėti ir gauti jo emocinę paramą. Šilti santykiai, teigiamas artimų žmonių požiūris į vaiką didina jo pasitikėjimą savimi, formuoja aukštą savęs vertinimą, sukuria pozityvius socialinius motyvus ir taip sudaro prielaidas stipriam psichiniam atsparumui susiformuoti.
Jeigu santykyje sukuriami darnūs ryšiai, vyrauja atviras bendravimo stilius – lengviau sukaupiama problemų sprendimo patirtis, geriau gebama prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tokių socialinių santykių dalyviai geriau atlaiko stresą keliančius įvykius.
Štai esminės savybės, kurios atskleidžia, kad asmenybė yra psichiškai atspari:
stipri savigarba, aukšta savivertė ir pasitikėjimas savimi;
aukštas kūrybiškumo ir atkaklumo lygis;
autonomija, nepriklausomumas;
draugiškumas, noras aktyviai bendrauti;
„lengvas“, patrauklus, prisitaikomasis temperamentas;
siekimas prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių, pokyčių;
pozityvus mąstymas, viltis, geras humoro jausmas;
empatija, jautrumas kitiems žmonėms, pasitikėjimu grįstų santykių kūrimas;
impulsų kontrolė.
Be šių savybių, pažymėtina, kad asmenys, kurie sugeba panaudoti savo gabumus įvairiose srityse, sėkmingai įgyvendina profesinę veiklą ir prasmingai leidžia laisvalaikį (sportuoja, groja, užsiima kitais emocijas išreikšti padedančiais hobiais), pasižymi didesniu psichiniu atsparumu ir patiria mažesnį stresinių situacijų poveikį.
Kaip sustiprinti psichinį atsparumą?
Suaugęs žmogus blogą nuotaiką po neigiamo stimulo paprastai įveikia per valandą. Sudėtingoms stresinėms situacijoms įveikti gali prireikti daug daugiau laiko. Kuo stipresnis psichinis atsparumas, tuo yra lengviau įveikiamos nepalankios situacijos. Kuo ilgesnį laiką išlaikyti psichines jėgas padeda kai kurie veiksniai. Juos galime pasitelkti savo psichiniam atsparumui sustiprinti.
Vienas svarbiausių veiksnių – palaikančios, skatinančios, saugiai ir ramiau jaustis padedančios fizinės ir socialinės aplinkos paieška, susikūrimas ir išlaikymas. Kai gyvenimas siunčia sunkių išbandymų, verta kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gerai atsipalaiduoti jaukiuose namuose ir puoselėti artimą ryšį su mylimais žmonėmis.
Kitas svarbus psichinio atsparumo šaltinis – vidinė asmens jėga, kuri auginama puoselėjant pozityvų požiūrį į aplinkybes, formuojant teigiamus įsitikinimus apie save ir pasaulį bei išgyvenant kuo daugiau malonių patyrimų ir jausmų. Kai išmokstame pastebėti savo geriausias savybes, dažnai padrąsiname, maloniai su savimi bendraujame, pagiriame ir elgiamės švelniai, galime tikėtis lengviau įveikti stresą.
Trečias būdas psichiniam atsparumui stiprinti yra reikiamų psichologinių ir socialinių įgūdžių, gebėjimų formavimas ir tobulinimas. Gebėdami pagarbiai bendrauti, atidžiai gilintis į problemiškas situacijas, pažabodami impulsyvumą, mokėdami įvertinti savo ir kitų temperamentą, siekdami pasitikėjimu grįstų santykių, per gyvenimo sunkumus galėsime irtis taip, kaip valtele per ramų ežero vandenį.
Psichiškai atsparūs asmenys, sugeba nuolat mokytis ir kaupia patirtį, leidžiančią sėkmingai spręsti įvairias gyvenimiškas problemas. Jie stebi kitų žmonių elgesio modelius, padedančius įveikti frustraciją, žalingas aplinkybes. Jie supranta, kad nepalankias situacijas galima paversti palankiomis ir taip kontroliuoti savo gyvenimo eigą.
