Septintosios „Skirtingų Spalvų“ iniciatyvos laidos herojus – Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narys Tomas Eicher-Lorka yra visiška priešingybė.
Su Aspergerio sindromu gyvenantis vaikinas papasakojo savo įkvepiančią istoriją, kaip pavyko atrasti stipriąsias sutrikimo puses.
Pokalbio pradžioje laidos vedėjo Daliaus Stankevičiaus paklaustas ar dažnai tenka dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, Tomas pajuokavo: „Kadangi esu vienas iš dviejų suaugusiųjų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, todėl tenka prisiimti ir pusę renginių“.
Visą pokalbį apie autizmą su Tomu Eicher-Lorka galite pamatyti čia.
Deja, šie Tomo žodžiai sugrąžina mus į realybę, mat Lietuvoje suaugusiųjų autizmo diagnozavimas reglamentuotas tik 2015 m., todėl oficiali statistika toli gražu neatspindi realios situacijos. Iki tol asmenims sulaukusiems pilnametystės, autizmo sutrikimas nebūdavo pripažįstamas arba diagnozė paprasčiausiai būdavo pakeičiama į kitą. Kaip teigė pašnekovas, Aspergerio sindromo diagnozę jis gavo dukart – būdamas dvylikos ir dvidešimt trijų: „Buvau antras suaugęs žmogus Lietuvoje, gavęs autizmo diagnozę. Nors įstatymas jau įvestas, procesas vis dar sudėtingas, o įrankių pačiam diagnozavimui trūksta.“
Taip pat nemažai laiko praėjo ir iki pirmosios diagnozės patvirtinimo. Vaikinas pamena, jog tėvai pas psichologus vedė jau nuo šešerių metų, tačiau specialistams sunkiai sekėsi nustatyti, kas su vaiku yra negerai. Dar vienas nelengvas etapas buvo ir ugdymo įstaigoje, todėl dalį laiko Tomui teko mokytis namų sąlygomis: „Įsivaizduokite, kad kažkas atsuka rankenėlę ir vienu metu girdite visus aplinkoje esančius garsus visu pajėgumu. Ištverti trisdešimties vaikų krebždenimą klasėje buvo tiesiog per daug“, – teigė pašnekovas.
Tomas, kaip ir visi autistiški asmenys turi savo silpnąsias puses. Per didelis jautrumas garsams, vaizdams ir nemokėjimas bendrauti, vaikinui jaunystėje tapo per didelė našta. Siekdamas lengviau susidoroti su aplinkos keliamais iššūkiais, jis pats pradėjo ieškoti būdų, kaip ugdyti atsparumą. „Kadangi tuo metu labai trūko informacijos apie autizmą apskritai, buvau visiškas savamokslis. Pavyzdžiui, specialiai eidavau į kuo triukšmingesnę aplinką ir stengdavausi joje išbūti kiek įmanoma ilgiau – pailsėdavau ir vėl kartodavau. Dabar to tikrai nerekomenduočiau daryti, nes kitam vaikui, tokie drąsūs bandymai gali duoti visiškai priešingą efektą, pavyzdžiui iššaukti sensorinę perkrovą“, – pokalbio metu prisiminimais dalinosi Tomas.
Papasakojęs, kaip pavyko atrasti savo stipriąsias puses bei, kokia svarbi artimųjų parama, Tomas Eicher-Lorka kreipėsi ir visus autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų tėvus: „Vaikystė yra pats sunkiausias etapas, tačiau kai kurie dalykai vėliau tampa lengvesni, svarbiausia – iškart nepasiduoti, nenuleisti rankų“.
Apie tai, kaip lengviau bendrauti su autistišku vaiku, o ko visai nederėtų laikyti vaiko nukrypimu nuo „normos‘‘, kalbėta ir interaktyvioje laidos dalyje su VšĮ „Abos centras“ įkūrėja Eglė Kairelytė-Sauliūnienė. Specialistė pristatė įvairias komunikacijos formas bei, kaip laiku pastebėti artėjančią sensorinę perkrovą. Kartu su laidos viešnia taip pat analizuotos realios situacijos iš gimtadienio šventės, kurioje dalyvauja skirtingus autizmo spektro sutrikimo tipus turintys vaikai.
Pokalbio pabaigoje, Tomui Eicher-Lorkai buvo įteikti specialiai šiai laidos temai sukurti rankų darbo marškinėliai, kuriuos galite įsigyti ir Jūs, socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ „Facebook“ paskyroje. Taip prisidėsite prie dar garsiau skleidžiamos žinios apie Lietuvą be socialinės atskirties.
