„Dabartiniu metu, kai nežinome, kada drąsiai galėsime aplankyti draugus ar išgerti kavos mėgstamoje kavinėje, dažniau jaučiame nerimą. Tačiau, jei išlaikome pasitikėjimą savimi ir jaučiame, kad galime nepasiduoti slogiai nuotaikai, galime palaikyti ir gerą savijautą. Tam kartais padėti gali net smulkmenos. Pavyzdžiui, jei esate įpratusios ryškiai dažyti lūpas, toks įvaizdis leis pasijusti geriau, tad nepadėkite lūpdažio į giliausią kosmetinės skyrelį vien todėl, kad dirbate namuose arba vykdama į susitikimą turėsite dėvėti kaukę. Raudonos lūpos gali įkvėpti pasitikėjimo savimi nepaisant to, ar ruošiatės vykti į biurą ar dalyvaujate virtualiame susitikime, ar tiesiog dirbate kompiuteriu arba gaminate pietus. Kai atrodote taip, kaip jums patinka, jaučiatės gerai“, – pirmiausia pataria E. Masalskienė.
Kai žmogus jaučiasi gerai, yra gražus sau, atitinka sau iškeltus standartus, savijauta yra geresnė, o nuotaika pakilesnė. Anot psichologės, taip patenkame į užburtą ratą – kai gerai atrodome, gerai jaučiamės, o kai gerai jaučiamės – gerai ir atrodome.
„Pasitikėjimas savimi yra įvairialypis – apima keletą sričių. Viena jų – pasitikėjimas savo išvaizda. Kosmetika gali būti įrankis, priemonė kuriant norimą įvaizdį arba siekiant išvengti nenorimo. Juk natūralu, kad norime atrodyti taip, kad patiktumėme sau. Jei kosmetika padeda tai pasiekti – ji tampa puikiu pagalbininku, – sako psichologė. – Pavyzdžiui, jei palepinus odą mėgstamais kremais, kaukėmis jaučiamės atsipalaidavę, patenkinti savo oda, toks jausmas prisideda prie pasitikėjimo savimi kūrimo.“
Žinojimas, kad sudėtingas užduotis galima įveikti
Pasitikėjimas savimi, anot psichologės, kartais gali susvyruoti visai netikėtai: pastebėjus padarytą klaidą darbe, susidūrus su sudėtinga užduotimi. Tačiau svarbu nepasiduoti emocijoms ir prisiminti jau įveiktus iššūkius: „Žinojimas, kad sugebi išspręsti sudėtingas užduotis, padeda jausti, kad valdai situaciją net tada, kai kyla problemų, o tai – viena svarbiausių pasitikėjimo savimi dalių. Pavyzdžiui, kartą jau susidorojote su iššūkiu darbe, todėl jam pasikartojus tereikia tik prisiminti, jog galite. Įveikus sunkumus, išsprendus problemas stiprėja pasitikėjimas savimi – ne tik jaučiatės pakiliai, kad užduotį atlikote, bet ir žinote, kad galėsite ją išspręsti ateityje.“
Psichologė taip pat tikina, kad nereikėtų savęs apkrauti tuo, kas nėra svarbu. Pavyzdžiui, jei didžiausią darbo dalį žmogus praleidžia prie kompiuterio, jis neturėtų rūpintis, kad jam nesiseka dainuoti, jei dainavimo nelaiko sau svarbia gyvenimo dalimi.
Rūpestis savimi
Galiausiai, pasitikėjimas savimi turėtų būti natūralus jausmas, nereiktų nuolat apie jį galvoti, sako psichologė. Rūpinantis savimi bei priimant save, pasitikėjimo galima įgauti savaime.
„Pasitikėjimas savimi turi būti ne kuo didesnis, o toks, kad apie jį negalvotumėm. Tokį jausmą nesudėtinga palyginti su sveikata – juk širdies nejaučiame, o jei jaučiame, reiktų susirūpinti. Taip ir su pasitikėjimu savimi – jei nesijaudiname dėl jo, reiškia, kad pasitikime savimi, o jei apie jį vis galvojame, reiškia, kad reiktų pasitikėjimą pastiprinti“, – pasakojo E. Masalskienė.