Apie nerimą dabar žmonės kalba gerokai dažniau nei prieš metus, bet ką daryti nerimaujant?
Daugiau žmonių ieško psichologinės pagalbos
Psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė sako, kad su karantinu yra daug nežinomybės, kiek visa tai truks ir ar kada nors gyvensime taip, kaip seniau, o galimybės gauti patikimos informacijos, kuri nerimą išsklaidytų, deja, neturime. Sumažėjo ir įprastų nerimo mažinimo priemonių.
„Specialistai šiuo metu sulaukia daugiau užklausų, ir konsultacijų. Taip pat daugiau žmonių su padidėjusiu nerimu dorojasi savarankiškai, kartais sėkmingai, kartais — ne. Apie tai galima spręsti iš įvairiose šalyse padidėjusio pranešimų apie agresyvų elgesį šeimose ir visur didėjančio skyrybų skaičiaus.“
„Nerimas yra parengties suvokiamai grėsmei būsena. Suvokiama grėsmė nebūtinai yra tikra, taip pat nebūtinai adekvačiai vertinamas grėsmės lygis. Nerimaujant padidėja jautrumas, dirglumas, suprastėja dėmesys, mąstymo gebėjimai. Nerimas dažniausiai verčia vengti nerimą keliančių veiksnių — atrodo, kad tai padės apsisaugoti nuo nerimo lyg kokie magiški amuletai. Tačiau, nesprendžiant pačios nerimo priežasties, nerimas niekur nedingsta“, — kalba M. Kuzminskaitė.
Galiausiai nerimo spręsti nepadedanti veikla tampa įpročiu, kuris vadinamas nerimą palaikančiu elgesiu.
Valgymas atpalaiduoja ir suteikia malonumą
Psichologės teigimu, nerimas labai dažnai slopinamas valgymu.
„Valgymas suteikia nerimo valdymui taip reikalingą pertrauką. Valgymas atpalaiduoja — nes virškiname mes tik ne stresinėje, o atsipalaidavimo būsenoje. Reaguodamos į suvalgytą maistą, smegenys išskiria malonumą teikiančias medžiagas. O pertrauka ir sumažėjęs stresas situaciją dažnai leidžia įvertinti iš naujo, atidžiau, įžvelgti kitų sprendimo galimybių, ir tai gali pasirodyti kaip sprendimo priežastis“, — sako M. Kuzminskaitė.
Tinkamai spręsti problemas galime tada, kai sumažiname stresą ir pasitelkiame racionalų mąstymą.
Psichologės teigimu, nors maistas padeda to pasiekti, tačiau esame ir kitų, dažnai sveikesnių, priemonių.
„Labai nedaug žmonių stresuodami renkasi valgyti salotas — gerokai dažniau tam pasirenkami anaiptol ne sveiki užkandžiai. Todėl geriausiai nerimą spręsti tiesiogiai imantis spręsti problemas, o ne tikėtis, kad užsimiršimas ar pavalgymas kaip nors reikšmingai pakeis sudėtingą situaciją.“
Metus rūkyti valgoma daugiau
Pasak M. Kuzminskaitės, rūkymas yra pertrauka bet kokioje veikloje, kuri kelia nerimą.
„Daug žmonių šiandien nemoka tiesiog padaryti pertrauką. Ją svarbu užpildyti kokia nors veikla — valgymu, skaitymu, kava ar cigarete. Valdant nerimą svarbesnė pertrauka nei pats nikotinas, tačiau ilgainiui tai tampa įpročiu. Nikotinas tonizuoja, lyg suteiktų jėgų, daugiau ryžto. Kartais tam, kad būtų imtasi problemų sprendimo, tiek ir tetrūksta — tikėjimo, kad jos išsprendžiamos“, — pažymi psichologė.
Sprendimą mesti rūkyti svarbu priimti sąmoningai. Labiausiai padeda aiškiai suformuluota ir žmogui reikšminga nauda, kurią jis ar ji gaus, kai nerūkys.
„Žmonės naudoja du pagrindinius būdus — meta iš karto, be jokio perėjimo, arba po truputį mažina cigarečių skaičių. Priimtinesnis būdas priklauso nuo asmeninių savybių, čia verta peržvelgti savo patirtis ir pasitikrinti, kas yra veikę sėkmingiau“, – sako M. Kuzminskaitė.
Jos teigimu, priklausomybė nuo nikotino yra priklausomybė, ir jai tinka tokios pat programos, kaip ir spendžiant kitas priklausomybės rūšis.
Geriausia, ką rūkaliai gali padaryti savo sveikatos labui, yra mesti rūkyti iš karto. Jei to neįmanoma pasiekti, rekomenduojama pereiti prie alternatyvių produktų – elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako įrenginių, kurie yra žalos mažinimo priemonė žmonėms, negalintiems mesti rūkyti. Tačiau perėjus prie alternatyvių produktų svarbu toliau mažinti nikotino kiekį, kad laikina priemonė netaptų nauju nuolatiniu įpročiu.
M. Kuzminskaitės teigimu, plačiai paplitęs teiginys, kad metus rūkyti daugiau valgoma, yra ne mitas, o gryniausia tiesa.
„Rūkant apetito jausmas slopinamas, o nustojus rūkyti jis vėl sustiprėja. Žinoma, nepageidaujamų pasekmių galima išvengti atidžiau kontroliuojant suvalgomo maisto kiekį, tačiau tam taip pat reikia dėmesio resursų, kurie jau yra naudojami pasikeitusiems įpročiams palaikyti“, — aiškina psichologė.
Nereikia sakyti, kad „berniukai neverkia“
Vyrai ir moterys su nerimu dorojasi skirtingai, bet ne dėl fiziologinių ar prigimtinių priežasčių.
„Tam tikri elgesio būdai, taip pat ir nerimo valdymo ir problemų valdymo būdai, išmokstami iš savo šeimos, artimųjų ir kitų reikšmingų asmenų vaikystėje, o ir vėliau iš kitų pavyzdžių gyvenime. Tai tampa dalimi ir to socialinio vaidmens, kuris kartais apibrėžiamas kaip vyro ar moters savybės. Dažnai sakoma, kad moterys verkia dažniau. Greičiausiai taip ir yra, tačiau tik berniukus tėvai moko, jog „berniukai neverkia“. Gaila, nes verkimas yra viena iš labai efektyvių nerimo atpalaidavimo priemonių, ir tikrai padėtų bet kurios lyties žmogui“, — pažymi psichologė M. Kuzminskaitė.
Pasak jos, geriausia, ką galima daryti nerimaujant — planuoti ir sistemingai veikti sprendžiant kylančias problemas ar mažinant jų poveikį, jei tai neįmanoma, racionaliai ir argumentuotai pripažįstant, jog tai nėra įveikiama, ir imantis kitos produktyvios ar prasmingos veiklos.
M. Kuzminskaitė pažymi, kad į psichologą verta kreiptis bet kada, kai atrodo, jog savarankiškai nesusitvarkote, jog tai, ką darote, nepadeda ar padeda nepakankamai.
„Galėsite pakalbėti su atidžiai klausančiu ir nešališkai jūsų veiksmus vertinančiu žmogumi. Tai gali padėti pamatyti savo situaciją geriau, pastebėti galimus sprendimus, gauti trūkstamą padrąsinimą. Net jei galėjote su nerimu susidoroti savarankiškai, vizitas pas psichologą tikrai nepakenks.“
