Įpročiai formuojasi visą gyvenimą
Pasak psichologės, emocijas reikšti pradedame ką tik gimus, tačiau jas valdyti žmogus mokosi nuolat: „Įpročiai, kaip mes elgiamės su emocijomis, lygiai kaip ir kiti įpročiai, formuojasi viso gyvenimo eigoje. Be abejo, tai susiję su kultūra bei aplinka, kurioje augame. Vaikystė itin svarbi – pirmieji „įspaudai“ smegenyse užima tarsi pamatines vietas, ant jų statosi kiti įpročiai. Kaip pripratome ar buvome pratinami reikšti emocijas – taip ilgą gyvenimo dalį jas reiškiame net nekeldami klausimo, ar tai vienintelis ir mums naudingiausias būdas.“
Tėvams, kurie augina vaikus, specialistė rekomenduoja mokyti mažuosius atskirti emocijas ir tinkamai jas išreikšti: „Nuo to laiko, kai su vaiku pradedame kalbėtis, jam perduodame savo santykį su emocijomis. Pavyzdžiui, kuomet aš pasilieku su anūku, vaikas kažkuriuo momentu prisimena tėvelius ir pasidaro liūdnesnis. Pirma mintis – reikia nukreipti dėmesį, tarkime, sudominti kokiu žaislu ar žaidimu. Pasitaiko atveju, kuomet auklės ar seneliai guodžia, kad mes juk smagiai leidžiame laiką, nereikia liūdėti. Žinoma, tai daroma siekiat vaiką pralinksminti, tačiau tuo pat metu siunčiame vaikui žinutę – taip, kaip tu jautiesi, yra netinkama, reikia perdaryti tavo emociją. Rekomenduočiau neneigti vaiko emocijų, o padėti jam jas pastebėti, įvardinti, supažindinti. Leiskite vaikui emocijas tyrinėti ir kalbėkitės, ką tuo metu jis jaučia, kokią žinutę ši emocija atneša“, – pataria dėmesingumo valdymo mokytoja.
Emocijų slopinimo žala
„Pirmiausia, neigiamų emocijų žala gali tapti jų raiška socialiai nepriimtinu būdu. Populiariojoje literatūroje sakoma, kad emocijas reikia tarsi paleisti, tačiau to nereikėtų suprasti tiesiogiai, pavyzdžiui, pradėti šaukti ar daužyti daiktus. Šioje vietoje turi atsirasti sąmoningumas – reikėtų pasirinkti priimtiną būdą emocijų saviraiškai“, – sako „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo psichologė.
Moksliniai tyrimai teigia, kad ilgalaikės neigiamos emocijos, su kuriomis nėra dirbama, gali sukelti net fizinį skausmą: „Dažnas emocijų slopinimas susijęs su taip vadinamomis psichosomatinėmis ligomis. Kartais žmogus gali jausti skausmą fiziškai, tačiau medikai niekaip neras priežasties. Taip pat slopinamos emocijos gali sukelti raumenų įtampą, psichologines problemas, kuomet žmogus pradeda pasižymėti konfliktiškumu ir sunkiu charakteriu bendraujant. Tokį asmenį dažnai žmonės identifikuoja kaip piktą, niurzgantį arba atvirkščiai – pasižymintį dideliu pasyvumu, nenoru nieko daryti“, – pastebi E. Masalskienė.
Svarbu mokytis valdyti emocijas
Psichologė teigia, kad norint atpažinti ir suvaldyti emocijas, ypač neigiamas, gali padėti meditacija arba specialūs dėmesingumo pratimai. Vienas iš jų – „RAIN“ metodas: „Šis metodas leidžia pastebėti, priimti emociją ir iššifruoti jos siunčiamą žinutę. Taip iškeliame klausimą, kiek emocinis reagavimas į tam tikrą situaciją atitinką tikrovę – galbūt tai susiję su mano senomis patirtimis arba kiek tam tikra emocija yra genetiškai paveldėtos dalies nulemta reakcija. Objektyviai tiriant savo emocijas galime pastebėti daug privalumų: mažiau streso, konfliktų, daugiau pasirūpinimo savimi ir t.t.“
Kaip teigia ekspertė, apie 20 min. trunkančios meditacijos – vienas geriausių būdų savo emocijų ir impulsų pažinimui bei valdymui. „Norint atlikti „RAIN“ pratimą, nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmiausia, atsisėkite tiesiai, galite užsimerkti. Pastebėkite, kaip kvėpuojate. Tuomet sutelkite dėmesį į kūno pojūčius – esate įsitempęs ar atsipalaidavęs? Stebėkite minčių srautą ir kokias emocijas bei nuotaiką jos sukelia. Jei galite, tai įvardinkite. Antras etapas – raskite tą emociją, kurią norite labiau patyrinėti. Savęs paklauskite, kaip tą emociją galime pavadinti? Apie ką ji man kalba? Kokį poreikį ji atspindi? Išsiaiškinkite, su kuo konkrečiai ta emocija susijusi – gal su žmogumi, situacija? Emocijos susiejimas su konkrečiu žmogumi ar mintimi gali padėti suvokti, iš kur ji atėjo, apie kokį poreikį ji kalba ir ką ta emocija siūlo daryti, be to, ar tikrai tai – geriausias būdas tą poreikį patenkinti. Galiausiai, baigdami pratimą, padėkokite sau už skirtą laiką.“
Nemėgstantiems meditacijų, psichologė siūlo išbandyti fizinę veiklą, prisiminti hobius arba jausmus išreikšti dienoraščio puslapiuose: „Fizinis aktyvumas – puiki iškrova susikaupusiai fizinei įtampai išnaudoti. Kadangi dėl emocinės įtampos vyksta pakitimai ir kūne, toks būdas itin tinkamas. Taip pat mėgstami hobiai gali padėti nukreipti emocijas tam tikra linkme. Jei mėgstate rašyti, galite savo emocijų analizę atlikti dienoraštyje. Galiausiai, atviri pokalbiai su artimaisiais irgi atneša puikių rezultatų. Svarbiausia – atrasti sau tinkamiausią būdą“, – įsitikinusi E. Masalskienė.
