Kristinai padedanti VšĮ „Valakupių reabilitacijos centro“ įdarbinimo su pagalba specialistė Justė Gulbinaitė-Rimkienė pasakoja, kad moteris tapo projekto dalyve tuo metu, kai pagal profesinės reabilitacijos programą mokėsi apskaitininko-kasininko specialybės.
„Mano klientė turi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbusi atsakingą darbą, bet daryti karjerą jai sutrukdė psichikos liga. Aptarusios, kokių ji turi įgūdžių ir kokio darbo pageidautų, kartu parengėme jos CV, sudarėme Individualų įdarbinimo su pagalba paslaugų planą, kuriame numatėme, kad pasibaigus profesinės reabilitacijos programai kartu jai surasime praktikos vietą“, – pasakoja Justė.
Pasak jos, Kristina yra smalsi, siekianti žinių, motyvuota, tad praktikos vietos ilgai ieškoti nereikėjo. Moteris pageidavo padirbėti didesnėje įmonėje, nes norėjo įgyti daugiau patirties, ir jos noras išsipildė. Praktika vyko sėkmingai, Kristinai darbas labai patiko. Vis dėlto nebuvo aišku, ar po praktikos darbdavys jai pasiūlys darbo vietą, tad Justė savo klientei ieškojo ir kitų darbo pasiūlymų.
„Pati Kristina labai tikėjosi, kad galės įsidarbinti toje pačioje įmonėje, – pasakoja Justė. – Jai patiko ne tik darbas, bet ir draugiškas, jaunatviškas kolektyvas, be to, įmonė įsikūrusi patogioje vietoje. Stengėmės, kad darbdavys ją pasiliktų.“
Jųdviejų planas pavyko – sausio viduryje Kristiną įdarbino kol kas terminuotam 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe darbo sutartį pratęsti. Jei ji bus pratęsta, pagal projektą moteris gaus dar 9 mėnesių palaikymo darbo vietoje paslaugą.
Dėl karantino – mažiau galimybių mokytis ir dirbti
Nuo spalio mėnesio projekte pradėjusi dirbti Justė rūpinasi dar keturiais psichikos negalią turinčiais klientais. Pirmiausia jiems padėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje: „Tai turėjo padidinti žmonių motyvaciją dirbti ir užsidirbti, nes užsiregistravus iki Naujųjų metų dėl karantino jie turėjo teisę gauti po 200 eurų nedarbo išmokų. Juk mano klientų pajamos nedidelės, jie dažniausiai gyvena tik iš socialinių išmokų“, – sako specialistė.
Pasak jos, darbdaviai, įdarbinę Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius asmenis, gauna subsidijas, skirtas kompensuoti darbo užmokestį. Norint dalyvauti profesinio mokymo ar profesinės reabilitacijos programose taip pat būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, be to, baigusieji šias programas įsipareigoja įsidarbinti.
„Tai padidina žmonių įsidarbinimo galimybes ne tik baigus mokymo programą, bet ir vėliau, nes darbdaviai, matydami, kad žmogus sugebėjo įgyti naujų žinių ir įgūdžių, yra labiau motyvuoti jį įdarbinti“, – teigia Justė.
Visi jos klientai pageidavo mokytis, deja, karantinas smarkiai sumažino profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo galimybes, liko tik nuotoliniai mokymai, kurie tinka ne visiems. Justė nenuleido rankų, savo klientams pasiūlė išbandyti nemokamus skaitmeninio raštingumo kursus. Vienas iš jų sugebėjo baigti net šešias, kitas – dvi programas. Įgytos žinios tikrai padidins jų galimybes įsidarbinti.
„Visi mano klientai norėtų mokytis, bet pagal projektą jie per pusę metų turi įsidarbinti, kitaip turėsim juos nukreipti į kitas paslaugas arba nutraukti sutartis“, – sako Justė. Ji apgailestauja, kad tada jie turėtų pasitraukti iš projekto nepasiekę savo tikslų.
Šiuo metu specialistė stengiasi klientus motyvuoti įsidarbinti ir reguliariai peržiūri darbo pasiūlymus, bendrauja su darbdaviais. Pasak Justės, per karantiną darbo pasiūlymų smarkiai sumažėjo, naujų darbo vietų beveik nekuriama, visi laukia geresnių laikų ir stengiasi bent išlaikyti esamus darbuotojus. Vis dėlto specialistė tiki, kad darbo surasti galima, tik reikia ieškoti ir nenuleisti rankų.
Darbdaviai vadovaujasi stereotipais apie psichikos negalią
„Kiekvienas atvejis individualus, žmogaus norus ir galimybes reikia derinti su rinkos poreikiais. Kaip tik praėjusią savaitę su vienu klientu vykome susitikti su darbdaviu. Nežinau, ar klientui darbas tiks, bet labai džiaugiuosi, kad darbdavys, sužinojęs, jog vyro negalia nėra fizinė, vis tiek sutiko priimti“, – džiaugiasi specialistė.
Ji apgailestauja, kad dėl senų stereotipų darbdaviai bijo įdarbinti psichikos sutrikimų turinčius žmones, nors jie dažnai yra aukšto intelekto, baigę aukštuosius mokslus, o kai kurie netgi turi magistro laipsnį. Justės teigimu, kai žmogus vaistais sėkmingai kontroliuoja savo ligą, dažnai net negali įtarti, kad jis turi negalią. Tiesa, šie žmonės yra jautresni, jautriau reaguoja į pandemijos situaciją, karantino apribojimus, sunkiau išgyvena ir asmenines nesėkmes.
„Vienai mano klientei labai trūksta pasitikėjimo, nors ji yra baigusi bankininkystės studijas, – pasakoja specialistė. – Ši moteris dėl šeimyninių aplinkybių keliolika metų nedirbo, tad nusprendžiau jai pasiūlyti išbandyti savanorystę, kad pasitikrintų, ką gali, vėl priprastų prie darbo režimo. Radau jai vietą dėvėtų knygų knygyne, jos ten laukia, kai pasibaigs karantinas. Jei jai ten patiks, galėsim ieškoti darbo vietos knygyne ar bibliotekoje.“
Justė pagal išsilavinimą – verslo psichologė, psichologo bakalauro studijas baigė Vilniaus universitete, magistrantūrą – Mykolo Romerio universitete. Prieš įsijungdama į projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ išbandė įvairias veiklas, bet labiausiai jai patiko dirbti įdarbinimo specialiste.
„Mačiau, kaip žmonėms pradėjus dirbti iš esmės keitėsi jų gyvenimai. Tokia veikla man teikia didžiulį pasitenkinimą“, – baigia pokalbį Justė.
