Iš patyrusios politikos laidas vedančios žurnalistės Nemiros Pumprickaitės lūpų šalies vadovėms skambėjo klausimai, kurie galbūt būtų visai tinkami gyvenimo būdo ar pramogų pasaulio leidinyje, bet tik ne nacionalinio transliuotojo eteryje.
LR Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen N.Pumprickaitė klausinėjo apie šeimą, dvi jos santuokas. „Ar šachmatai – pagrindinė sąlyga, kad vyras patrauktų jūsų dėmesį? Kodėl pirmą kartą taip anksti tekėjote?“ – „LRT forume“ klausė žurnalistė.
Didžiausią žiūrovų pasipiktinimą sukėlė klausimai LR ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei.
„Nejaugi per visą savo gyvenimą nesuradote tokio žmogaus, kuris galėtų būti vadinamas jūsų sutuoktiniu, artimu draugu?“
„Norite pasakyti, kad namą irgi statėt viena, be jokios vyriškos pagalbos? Tai kas ten tas vinis kalė?“
„Su amžiumi vis sunkiau surasti tokį žmogų, su kuriuo galėtum vienam kambary kasdien būti?“
„Matau jūsų darbus, jūsų retoriką. Man atrodo, kad jūs greičiau turėtumėte surasti bendrą kalbą su vyrais. O ministrių moterų tiek daug. Aš klystu, jūs ir su moterimis galite taip pat sėkmingai dirbti, kaip ir su vyrais?“
Atkartojo pasenusias klišes
Daugybė žmonių socialiniuose tinkluose tokius klausimus pavadino seksistiniais, atkartojančiais pasenusias ir ydingas klišes apie moteris, visiškai nederančiais nei prie pačių valstybės pareigūnių, nei prie rimtos laidos, nei prie nacionalinio transliuotojo įvaizdžio.
„Net suabejojau, kokią televiziją žiūriu“, – komentavo ne vienas. Apie seksistinius LRT eteryje nuskambėjusius klausimus pasisakė ir žinomi Lietuvos žmonės, ir nevyriausybinės organizacijos.
Lietuvos žmogaus teisių centras pasiūlė pamąstyti, kaip I.Šimonytei užduotas klausimas nuskambėtų jį uždavus vyrui, pvz. buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui.
„P. Skverneli, tai jūs norit pasakyti, kad jūs tą namą statėt vienas, be jokios vyriškos pagalbos? Tai kas ten tas vinis kalė?“ – rašė Lietuvos žmogaus teisių centras.
Europarlamentarė Aušra Maldeikienė komentavo, kad seksizmas – didesnė Lietuvos bėda, nei alkoholizmas.
„Visus klausimus žurnalistė užduoda nuoširdžiai stebėdamasi, kad Ingrida pati geba gyventi.
Vis idiotiškai klausiama, o gal dar ras gyvenimo draugą? O kaip gi be vyro namą statė? (Beje, visus savo namus – butą Vilniuje ir kaime namą bei pirtį – remontavau ir stačiau be vyro, kuris niekuo nesidomėjo, nors formaliai buvau ištekėjusi :))
Toks agresyvus lindimas su aiškiomis išankstinėmis nuostatomis apie socialiai suformuotus moterų vaidmenis ir yra seksizmas.
Mokykitės atpažinti panieką žmogui, nes jo lytis tik moteris. Taigi, kaip tiki žurnalistė, reikalinga globos.
Beje, tas pats seksizmas, kuris žemina moteris iki infantilių ir negebančių mąstyti bei spręsti būtybių, lygiai taip pat žemina vyrus, atimdamas iš jų galimybę klysti, jaustis pažeidžiamu, adekvačiai priimti pralaimėjimus.
Seksizmas tikrai didesnė Lietuvos bėda, nei alkoholizmas. Pastarasis neretai to seksizmo ir nulemtas“, – rašė A.Maldeikienė.
Iš nacionalinio transliuotojo tikimasi ne to
„Būtų gerai, kad tokių atvejų nebūtų“, – lrytas.lt sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.
Pasak M.Jankauskaitės, tai tiesiog rodo, kad moterys politikoje mūsų visuomenėje vis dar yra egzotika. „Vis dar nereaguojame į jas taip pat, kaip reaguotume į vyrus.
Tokio pobūdžio klausimai vyrams politikams gal irgi yra užduodami, bet dažniausiai – kokio nors skandalo kontekste. Klausimas apie statomą namą ir kalamas vinis vyrams būtų užduotas greičiausiai jeigu iškiltų koks nors korupcinis skandalas ar panašiai“, – sakė lygių galimybių ekspertė.
Ypač blogai, kad banalūs stereotipai apie moteris, kurie ir taip įsišakniję visuomenėje, buvo atkartoti nacionalinio transliuotojo eteryje. „Iš nacionalinio transliuotojo norėtųsi, kad jis būtų gerosios praktikos šaltinis, ledlaužis, kuris savo pavyzdžiu rodytų, kaip galima būtų daryti, įtvirtintų naujas normas“, – aiškino M.Jankauskaitė.
Moterų skaičius – dar ne viskas
Praėjusioje vyriausybėje moterų nebuvo, šioje yra daug. Galbūt tai – geras signalas, liudijantis pokyčius Lietuvos visuomenės mąstyme?
„Ir taip, ir ne, – sakė M.Jankauskaitė. – Be abejonės, yra pokyčiai visuomenėje. Buvo balsuojama už moteris, ir lytis netapo priežastimi už jas nebalsuoti – tai yra didelis šuolis į priekį.
Bet kiek tas pokytis tvarus – tik laikas parodys. Lietuvoje nuolat matydavom tokius „pabangavimus“ – tai moterų yra šiek tiek daugiau, ir atrodytų, kad jau mes labai progresyviai atrodom, tai po to vėl grįžtama atgal.
Galėčiau priminti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo mes turėjome moterį premjerę. Bet tas faktas nenulėmė, kad savaime moterų dalyvavimas politikoje bus priimamas kaip natūralus reiškinys.
Netgi Seimo rinkimuose mes paprastai matome tai moterų skaičiaus padidėjimą, tai sumažėjimą. Nėra taip, kas su kiekvienais rinkimais tą skaičių didintume ir planuotume, kad artimoje ateityje turėsime 40/60 balansą.
Prisiminkime, kad ir po Dalios Grybauskaitės dviejų kadencijų vyrai, pretendavę į prezidento postą, nevengė tokios retorikos, kaip „dvi kadencijas pabuvo moteris, o dabar grįžkime prie normalaus režimo“.
Mes moterims tarsi leidžiame būti politikoje, bet vis dar nesuvokiame, kad tai – visiškai normalus reiškinys, kuris neturėtų kelti jokios nuostabos, ir kad su moterimis neturėtų būti kalbama kitaip, negu su vyrais, kada klausiama apie profesinius, ekspertinius dalykus.“
Vyriškos ar moteriškos?
Visuomenės akyse neretai atrodo „pateisinama“, jeigu valdančius postus užima „vyriškos“ moterys – vyriškumui priskiriamos tokios žmogaus savybės, kaip racionalus mąstymas, ryžtingi sprendimai. Šis banalus stereotipas nuskambėjo ir iš N.Pumprickaitės lūpų, I.Šimonytę pavadinant „vyriška“ ir dėl to, esą, galinčia sunkiau rasti bendrą kalbą su moterimis ministrėmis.
„Moterys valdžioje visuomenės akyse vis dar atrodo tarsi patekusios čia pažeisdamos bendrą tvarką arba mėgindamos prisitaikyti prie bendros tvarkos.
Tokie klausimai išduoda nuostatą, kad politika, viešasis interesas, visuomeniniai klausimai yra vyriška sritis. Šia prasme esame netoli nuėję nuo XIX amžiaus, kai moterims buvo paliekama privati sfera, o vyrams užtikrinama viešoji, dėl to moterys neturėtų kištis į „vyriškus“ reikalus. Mūsų mentalitetas politiką vis dar sieja su vyriškais klausimais.
Iš XIX amžiaus išlikusi ir emocinio bei racionalaus skirtis. Tariama, kad jeigu esi vyras, tai esi labiau racionalus, o moterys – labiau emocionalios. Nors pati skirtis yra nelogiška ir nepateisinama, nėra tokio dalyko – žmogaus mąstymas funkcionuoja taip, kad ir emocijos, ir racionali funkcija yra labai tampriai susiję ir viena be kitos negali funkcionuoti. Ir vieni, ir kiti turi ir vienas, ir kitas savybes. Bet mumyse dar yra įsivaizdavimas, kad jeigu tu esi moteris, tai turi būti labai emocionali, o tokiu atveju nesugebi racionaliai mąstyti.
Turint galvoje, kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi daugiau moterų nei vyrų, moterys turi net ir daugiau daktaro laipsnių, ta klišė yra visiškai neatspindinti realybės, bet ji egzistuoja“, – sakė M.Jankauskaitė.
Žiniasklaidos atsakomybė
Pasak Lygių galimybių plėtros centro ekspertės, žiniasklaidai tenka svarbiausia atsakomybė formuojant visuomenės nuomonę ir keičiant ydingus nusistovėjusius stereotipus.
„Žiniasklaida turėtų kritiškai įvertinti, kaip ji komunikuoja įvairius dalykus. Turime suprasti, kad tie lyčių stereotipai sėdi labai giliai, yra labai įsišakinję ir dažnai iššoka „autopilotu“. Ir jeigu tu neturi tikslo kritiškai vertinti ir permąstyti, kaip tu formuoji diskursą per lyčių prizmę, stereotipai labai nesąmoningai išlenda, net ir nieko blogo nenorint.
Net ir 2018 m. paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas apie nuostatas lyčių atžvilgiu parodė, kad 9 iš 10 planetos gyventojų turi išankstinių nuostatų moterų atžvilgiu. Taigi, tai labai gilu“, – konstatavo M.Jankauskaitė.
Tam, kad keistųsi praktikos, reikalinga labai sąmoninga refleksija. Reikia analizuoti, kaip tu kalbi, ką galima būtų pakeisti, kad net ir netyčiomis neišsprūstų tokie klausimai, kaip apie vinies įkalimą.
„Būtų svarbu, neklišinis vaizdavimas, nebūtinai moterų, bet ir kitų grupių, pačių žurnalistų būtų siejamas su profesionalumu“, – sakė ekspertė.
LRT komentaras
„Dėkojame visiems žiūrovams už išsakytą nuomonę, pastebėjimus. Pastaroji LRT Televizijos laida „LRT Forumas“ buvo transliuojama šventiniu laikotarpiu. Šį kartą norėta pabėgti nuo politikos ir Seimo pirmininkę bei Vyriausybės vadovę pakviesti pasikalbėti kitomis, asmeninėmis, temomis. Taip yra, kad dvi iš trijų aukščiausias pareigas valstybėje užimančių žmonių – moterys, stiprios asmenybės, savų sričių profesionalės, laidoje buvo siekiama parodyti platesnį moterų lyderių, kurioms gyvenime teko ne kartą susidurti su stereotipais dėl lyties, paveikslą.
Asmenų lygybės principas, lygiateisiškumas ir lygios galimybės yra viena pamatinių vertybių, kuriomis vadovaujasi visuomeninis transliuotojas LRT.
LRT siekia didinti ir pačių LRT darbuotojų, ir nepriklausomų kūrėjų, kuriančių laidas LRT radijo ir televizijos programoms, supratimą apie lyčių lygybę ir apie viešojoje komunikacijoje vis dar prasprūstančias seksizmo apraiškas. Šių metų rudenį LRT darbuotojams ir laidų prodiuseriams rengė seminarą, kuriame tarp aktualių klausimų buvo aptariama ir seksizmo tema. Jau nuo kitų metų bus iš LRT dirbančių žmonių, besigilinančių į skirtingus aspektus, surinkta komanda, kuri parengs įvairovės ir įtraukties principus, koordinuos principų įgyvendinimą ir sieks, kad LRT taptų sektinu pavyzdžiu kitoms žiniasklaidos priemonėms.
Suprasdama lyčių lygybės svarbą ir šios temos aktualumą, LRT prisijungė prie BBC inicijuotos programos „50:50“, kuria siekiama, kad kuriamas turinys atspindėtų požiūrių įvairovę ir užtikrintų lyčių lygybę. Dalyvaudami šioje programoje reguliariai vertiname duomenis apie laidų dalyvius, pašnekovus, vedėjus ir juos skelbiame organizacijos viduje. Tai irgi yra efektyvus būdas didinti darbuotojų supratimą, kodėl svarbu užtikrinti lyčių lygybės ir įvairovės principą, ir jų įsitraukimą“, – rašoma LRT pateiktame komentare.
