Visa informacija apie bausmę atlikusiojo paslaugų poreikius ir situaciją bus perduodama savivaldybei, į kurią asmuo planuos grįžti, o laisvėje jį pasitiks kiti socialinių paslaugų teikėjai, padėsiantys susitvarkyti dokumentus, rasti gyvenamąją vietą, paprašyti paramos ir paslaugų savivaldybėje. Toks palydėjimas bus teikiamas tol, kol asmuo įpras gyventi laisvėje nenusikalsdamas.
Naują integracijos-palydėjimo modelį parengė Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos kartu su Kalėjimų departamentu.
„Ši bendra iniciatyva leidžia plėtoti socialinių darbuotojų indėlį nusikaltusių asmenų resocializacijos procese, – pažymi teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Šiuo metu beveik du trečdaliai buvusių nuteistųjų pakartotinai sugrįžta į pataisos įstaigas, ir tai vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Sutelkdami bausmių vykdymo ir socialinių paslaugų sistemų pastangas, suteiksime žmogui patikimą pagalbą įsitvirtinti visuomenėje ir pradėti naują gyvenimą. Tai didins visuomenės saugumą ir valstybei kainuos gerokai mažiau, negu išlaikyti ir prižiūrėti vėl nusikaltimą padariusį bei į kalėjimą sugrįžusį asmenį“.
Ministro teigimu, bendros institucijų pastangos leidžia atlikti esminius bausmių vykdymo sistemos pokyčius, padeda atverti ją visuomenei ir griauti ydingus stereotipus apie nuteistuosius.
„Bausmę atlikę žmonės Lietuvoje atsiduria nedėkingoje situacijoje – negaudami tinkamų paslaugų, neturėdami tvirtų ryšių, susidurdami su stereotipais ir nežinodami, kur kreiptis pagalbos, tokie asmenys neturi gerų galimybių keisti savo gyvenimo. Kalbu apie žmones, kurie turi tikslų, norų, siekia ištaisyti savo gyvenimo klaidas, bet susiduria su stipriomis kliūtimis. Mes, kaip valstybė, tik išlošime, jeigu atlikusieji bausmę sėkmingai integruosis mūsų visuomenėje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Žingsniai į laisvę ir laisvėje
Užvėręs pataisos įstaigos duris buvęs nuteistasis paprastai pats turi susirasti gyvenamąją vietą, darbą, susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau dažnai šiems žmonėms trūksta informacijos ir žinių, kur kreiptis pagalbos, kas galėtų padėti įveikti priklausomybes, o viską apsunkina lėšų stygius. Laiku nesuteikus pagalbos, auga rizika nusikalsti pakartotinai. Inicijuojamais pokyčiais siekiama, kad bausmę atlikęs žmogus socialines paslaugas gautų dar prieš išeidamas į laisvę, o pats procesas būtų integruotas ir apimtų skirtingų institucijų pagalbą.
Jau nuo kitų metų visuose Lietuvos pataisos namuose dirbs bent po vieną socialinį darbuotoją. Intensyvus įkalinimo įstaigą paliksiančio nuteistojo rengimas gyvenimui laisvėje prasidės likus metams iki bausmės termino pabaigos arba lygtinio paleidimo.
Pataisos įstaigos socialinis darbuotojas bus atsakingas už pirmąjį integracijos etapą. Jis susipažins su žmogaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ir apsvarstys socialinei integracijai palankesnių bausmės atlikimo sąlygų galimybes, pavyzdžiui, jo perkėlimą į pusiaukelės namus ar trumpalaikių išvykų suteikimą.
Atsižvelgiant į bausmę atliekančio žmogaus poreikius, socialinis darbuotojas išsiaiškins, kokia konkrečiai pagalba žmogui bus reikalingiausia išėjus į laisvę: ar jis turės kur gyventi, ar žinos, kaip susitvarkyti reikiamus dokumentus piniginei socialinei paramai gauti, ar turės galiojantį asmens dokumentą ir panašiai.
Apie šiuos poreikius pataisos įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nuteistojo paleidimo raštu informuos savivaldybės administraciją, į kurios teritoriją žmogus planuoja grįžti. Socialinis darbuotojas užpildys specialią formą, kurioje nurodys tikslią datą, kada nuteistąjį planuojama paleisti, į kokią savivaldybę ir kokiu adresu planuoja persikelti, kur gyveno anksčiau, taip pat pažymės konkrečius asmens poreikius ir paslaugas, kurių jam prireiks laisvėje.
Savivaldybės administracija rūpintis tolesne pagalba paskirs socialinių paslaugų įstaigos socialinį darbuotoją arba nevyriausybinę organizaciją, jeigu su tokia yra sudariusi integracijos paslaugų teikimo sutartį. Taigi bausmę atliekančio žmogaus integracija rūpinsis du socialiniai darbuotojai – pataisos namuose ir laisvėje.
Savivaldybės socialinis darbuotojas ar nevyriausybinės organizacijos atstovas bus atsakingas už antrąjį integracijos etapą – sudarys numatytų priemonių įgyvendinimo planą ir koordinuos visą reikalingų paslaugų ir paramos teikimą. Pagal poreikį žmogus bus informuojamas ir konsultuojamas apie jam naudingas paslaugas, lydimas į įvairias įstaigas ar institucijas, pavyzdžiui, išsiimti asmens tapatybės dokumentą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Socialinis darbuotojas tarpininkaus kreipiantis dėl pinginės socialinės paramos, kitų socialinių paslaugų ar tikslinės pagalbos.
Jeigu žmogus gyvenimą laisvėje pradės nuo nulio, visai neturės kur eiti, krizių centruose jam iki 12 mėnesių bus teikiamos reikalingos kompleksinės socialinės integracijos paslaugos, čia jis galės laikinai apsistoti.
Skatins labiau įsitraukti nevyriausybines organizacijas
Kaip pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėjas Tautvydas Vencius, nevyriausybinių organizacijų tinklas, teikiantis paslaugas kalėjusiems asmenims, kol kas yra nedidelis, tačiau kaip gerąjį pavyzdį galima paminėti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ nuteistųjų konsultavimo centrą.
Šis centras, nors nedideliais pajėgumais, taiko būtent tokią socialinės integracijos sistemą, kuri nuo kitų metų bus diegiama visoje Lietuvoje.
Siekiant plėsti nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų spektrą iš įkalinimo įstaigų išeinančių žmonių integracijai, kitąmet konkurso tvarka iš valstybės biudžeto bus skiriama 100 tūkst. eurų. Savivaldybės taip pat bus skatinamos teikti prioritetą paslaugų pirkimui iš nevyriausybinių organizacijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat organizuos paslaugų teikimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo mokymus, kurie bus skirti socialinės integracijos paslaugas teiksiantiems socialiniams darbuotojams pataisos įstaigose ir savivaldybėse bei nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Socialinių darbuotojų, dirbančių su asmenimis pataisos įstaigose, kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir supervizijas organizuos Kalėjimų departamentas. Iki 2025 metų visi socialinio darbuotojo funkcijas pataisos namuose atliekantys specialistai turės įgyti aukštąjį socialinio darbo krypties išsilavinimą.
