Viena iš tų kitų priežasčių – savižudybės.
„Šiuo metu susiduriame su trimis krizėmis. Viena – gerai žinoma ir matoma, tai viruso plitimo krizė. Antra – ekonomikos krizė, o trečia – emocinės sveikatos krizė.
Viruso plitimo krizė valdoma, matome, kad pavyksta suvaldyti viruso plitimą. Ekonomikos krizė taip pat pastebima, siūlomos priemonės, ką daryti. Emocinės sveikatos krizė, kurią sąlygoja pasikeitusi socialinė situacija, tai, kad socialiniai ryšiai trūkinėja, valstybės institucijos kitaip veikia, situacijos neapibrėžtumas, – ši krizė yra reali, bet iki šiol nepastebėta ir pačios visuomenės, ir politiniame lygmenyje. Jos mastai gali būti dideli“, – sakė P.Skruibis.
Pasak psichologo, po praeitos 2009 m. ekonominės krizės savižudybių skaičius Lietuvoje padidėjo, lyginant su tuo metu buvusiomis tendencijomis. Dabar irgi gali atsitikti taip pat.
„Kiekvienoje krizėje dvi galimybės – pirmoji yra sutelktumo ir veikimo. Jeigu krizę atpažinsim, reaguosim ir asmeniniame, ir politiniame lygmenyje, ją galima įveikti. Bet jeigu ją ignoruosim, pasekmės gali būti ir tokios, kad dėl kitų priežasčių, taip pat ir savižudybių, mirtingumas gali būti didesnis nei nuo Covid-19 pandemijos“, – perspėjo suicidologas.
P.Skruibis pasidžiaugė, kad sutelktumo pavyzdžių Lietuvoje yra, tik mes kartais per mažai juos akcentuojame. „Tai ir pasišventęs medikų, kitų pareigūnų darbas, įvairios visuomenės iniciatyvos, pagalbos medikams akcijos, psichikos sveikatos specialistai susitelkia ir siūlo pagalbą medikams. Dažnai girdim, kad kažkas nesilaiko karantino, bet per mažai akcentuojam, kiek daug žmonių jo laikosi labai rimtai, ir tai nuteikia optimistiškai“, – kalbėjo specialistas.
Ką galime padaryti?
Asmeniniame lygmenyje, pasak psichologo, visai sveika priimti situacijos ypatingumą. „Gerai, jeigu kažkam pavyksta karantino metu tobulintis, mokytis.
Bet lygiai taip pat normalu, jeigu žmonės jaučia padidėjusią įtampą, nerimą, nieko nesinori daryti. Tą situacijos ypatingumą ir savo reakcijų normalumą priimti – labai svarbu.
Svarbi priimti ir kitų žmonių situacijos ypatingumą. Kartais galvojame, kodėl kažkam sunku namie pasėdėti, ir pan. Bet situacijos yra skirtingos.
Vienas dalykas – būti namie IT specialistui ir dirbti nuotolinį darbą, prie kurio jis pripratęs ir anksčiau, kitas dalykas – žmonėms, mažam bute auginantiems paauglius vaikus, derinti nuotolinį darbą su sugyvenimu kartu. Tai visai kitokie iššūkiai.
Svarbu priimti, kad kitiems gali būti kitaip. Pagyvenusiems žmonėms, žmonėms, kurie yra globos namuose ir kurie uždaryti, izoliuoti dėl karantino dar labiau, net bet kas kitas, žmonėms su negalia...“ – vardijo P.Skruibis.
Dėl to labai svarbu palaikyti vienas kitą.
„Pagalbos sistema egzistuoja. Galima kreiptis emocinės paramos telefonais 1809. Psichikos sveikatos specialistai teikia pagalbą psichikos sveikatos centruose, ji apibendrinta naujame puslapyje pagalbasau.lt.
Jeigu sunku, svarbu neatidėti pagalbos vėlesniam laikui. Karantinas gali užtrukti, juk nuolat yra pratęsiamas“, – pabrėžė psichologas.
Rengia pasiūlymus valdžiai
„Labai svarbu į tai reaguoti ir vyriausybės lygmenyje. Su kolegomis psichikos sveikatos specialistais, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesore Nida Žemaitiene, Dainiumi Pūru, Aušra Kuriene ir kitais suformulavome pasiūlymus ir ketiname šiandien ar rytoj pateikti ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, ką galima ir būtina daryti vyriausybės lygmenyje“, – sakė P.Skruibis
Svarbu stiprinti psichologinės pagalbos prieinamumą – šiuo atveju kalbama ne apie susirgimus, o apie įtampą, kurią kelia pasikeitęs gyvenimas.
„Daugelis žmonių patiria realius sunkumus, bet kai kurie turi vidinių resursų, palaikymo tinklą. Bet yra žmonių, kurie turi mažai resursų, ir jiems sunkiausia. Būtina rasti papildomos pagalbos galimybių.
Dabar kreiptis pagalbos reikia net ne todėl, kad kažkas negerai su jumis, o todėl, kad su pasauliu, kuriam gyvename, yra negerai. Dėl to normalu kreiptis palaikymo ir pagalbos – ne gydymo.
Žinoma, niekur nedingo žmonės, turintys psichikos sutrikimų. Jiems svarbu sulaukti gydymo“, – kalbėjo psichologas.
Galėtų kompensuoti valstybė
P.Skruibio žiniomis, Jaunimo linijoje skambučių šiuo metu nesumažėję, bet ir ir nepadaugėję. Dėl ko žmonės beskambintų, viruso tema egzistuoja – ar skambina dėl santykių, ar dėl ekonominių sunkumų.
„Kadangi tai didelė krizė, būtų gerai, kad pagalba būtų kuo lengviau prieinama. Kodėl gi mums nepasinaudojus šios krizės galimybe ir nepakeitus psichikos sveikatos sistemos taip, kad ji būtų mažiau medikalizuota, o daugiau orientuota į psichologinę pagalbą ir palaikymą, kaip kitose šalyse?
Kad privačiai dirbantys psichologai galėtų suteikti pagalbą, o ją gautų ne tik tie žmonės, kurie finansiškai gerai laikosi ir gali susimokėti, bet kad ji būtų kompensuojama ar finansuojama valstybės“, – siūlė P.Skruibis.
Vilniuje daug žmonių kreipiasi į privačiai dirbančius psichologus, bet ir šiuo metu yra sunku surasti specialistą, kuris galėtų iš karto priimti. Yra eilės, net kai žmonės turi galimybių susimokėti visai nemažai, po 40-50 eurų už vieną konsultaciją. O mažesniuose miestuose nėra nei specialistų, nei žmonių, kurie galėtų už tai susimokėti.
Baisius skaičius sužinome per vėlai
Dar vienas konkretus siūlymas vyriausybei – taip, kaip mes stebime viruso plitimo situaciją, reikėtų stebėti savižudybių situaciją.
„Stebėkim savižudybių situaciją realiu laiku. Statistika apie Lietuvoje įvykstančias savižudybes mus pasiekia po 45 dienų. Tai reiškia, kad, apie tai, kas vyksta balandžio mėnesį, mes sužinosim birželio vidury. Reaguoti tada gali būti per vėlu.
Bet galėtume tai stebėti dabar, realiu laiku, identifikuoti savižudybių atveju susidarančius tam tikrus klasterius. Nes savižudybė paveikia artimus žmones, pažįstamus, kolegas, ir ten įvyksta daugiau savižudybių. Jeigu mes mes tuos klasterius greičiau identifikuotume, galėtume pasiekti, kad savižudybių nedaugėtų“, – sakė P.Skruibis.
