Kaip nurodo BBC, įprotis liesti veidą daugeliui gyvūnų nebūdingas. Žmonės yra viena iš nedaugelio rūšių, kurios savo veidą liečia nuolat ir net nesusimąstydami. Atlikti tyrimai atskleidė, kad žmonės ypatingai linkę liesti savo smakrą ir plotus aplink burną, nosį ir akis. O tokių ligų kaip naujasis koronavirusas atveju šių veido vietų lietimas – greitas būdas užsikrėsti.
Vienoje 2015 m. atliktame tyrime buvo analizuojamas Australijos medicinos studentų elgesys. Infekcinių susirgimų kontrolės ekspertė iš Šiaurės Pietų Velso universiteto Sidnėjuje Mary-Louse McLaws ir jos kolegos nustatė, kad studentai lietė savo veidą vidutiniškai 23 kartus per valandą. O tai yra pakankamai didelis skaičius. Atsižvelgiant į tai, medicinos studentai labiau nei kiti turi suvokti apie jiems gresiančius pavojus.
Dėl tokio elgesio kyla grėsmė susirgti. Mat ant rankų gali būti virusų ir bakterijų, kai jomis buvo liečiami įvairūs paviršiai bei kiti žmonės. Štai dėl ko, siekdami užkirsti kelią koronaviruso plitimui, gydytojai ragina žmones neliesti rankomis veidų.
Kodėl liečiame veidą?
Tačiau kodėl mes tiek daug kartų liečiame veidą ir kaip tam galime padaryti galą?
Dauguma veidą liečiančių gyvūnų rūšių taip elgiasi tam, kad palaikytų švarą ar nuvytų kenkėjus, tačiau žmonės ir kai kurie jų giminaičiai primatai tą daro ir dėl įvairių kitų priežasčių.
Psichologas iš Leipcigo universiteto Vokietijoje Martinas Grunwaldas teigia, kad toks savęs lietimas yra „fundamentalus mūsų rūšies bruožas“.
„Savęs lietimai yra save reguliuojantys judesiai. Jie paprastai nėra skirti ką nors pranešti. Dažnai atliekami beveik ar visiškai nesąmoningai, – sakė vokiečių psichologas. – Jie vaidina pagrindinį vaidmenį visuose pažintiniuose ir emociniuose procesuose. Šie procesai vyksta visuose žmonėse“.
Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje psichologo Dacherio Keltnerio, veido lietimas gali veikti kaip tam tikras savęs raminimo mechanizmas. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad tiesioginis prisilietimas paskatina oksitocino hormono išsiskyrimą, o šis hormonas gali padėti labiau nusiramti ir sumažinti įtampą. Kitais atvejais veidas liečiamas nesąmoningai siekiant flirtuoti ar stengiantis nukreipti dėmesį nuo vieno dalyko prie kito. Antruoju atveju veido lietimas veikia kaip savotiškos „scenos užuolaidos“.
Kiti ekspertai mano, kad savęs lietimas yra būdas kontroliuoti emocijas ir dėmesio trukmę.
Tačiau mūsų akys, nosis ir burna taip pat yra pagrindiniai bakterijų ir virusų patekimo į mūsų kūnus vartai.
2012 m. tyrėjai stebėjo grupę atsitiktinai pasirinktų žmonių, laiką leidžiančių Brazilijoje esančio Florijanopolio viešosiose erdvėse ir važiuojančių metro JAV sostinėje Vašingtone. Jie nustatė, kad stebimi ir to nežinantys žmonės lietėsi prie įvairių paviršių, o po to – prie savo nosies ar burnos tris kartus per kiekvieną valandą.
Kaip kontroliuoti
Kai kurių sveikatos ekspertų įsitikinimu, šio polinkio liesti save atveju medicininės veido kaukės gali pasitarnauti kaip gera apsisaugojimo priemonė. Nors medicininės kaukės pilnai neapsaugo nuo viruso, tačiau dėvint jas yra sunkiau paliesti nosį ir burną.
„Kaukės dėvėjimas gali sumažinti žmonių polinkį liesti savo veidus, o šis, nesilaikant tinkamos rankų higienos, yra pagrindinis užsikrėtimo šaltinis“, – teigia Jungtinės karalystės Lidso universiteto virusologas Stephenas Griffinas.
Kaip dar be kaukių galime sumažinti prisilietimų prie veido skaičių?
Kolumbijos universiteto elgesio mokslininkas Michaelis Hallsworthas tvirtina, kad iš tikrųjų yra sunku praktiškai įgyvendinti patarimus.
„Pasakyti žmonėms nedaryti to, kas vyksta nesąmoningai, – klasikinė problema, – sakė M. Hallsworthas. – Ženkliai lengviau pasiekti, kad žmonės dažniau plautųsi rankas nei kad mažiau kartų liestų savo veidą. Jums nepasiseks, jei tik sakysite „Niekad nedarykite neįsisąmoninto dalyko“.
Tačiau M. Hallsworthas tiki, jog yra keletas galinčių pagelbėti priemonių. Viena iš jų yra būti sąmoningesniems, kiek kartų liečiame veidą.
„Jei atsiranda fizinis poreikis, pavyzdžiui, pradeda niežėti, galime prisiliesti kitokiu būdu, –sako jis. – Pasikasyti atbula plaštaka. Net jei tai ir nebus tobulas sprendimas, tačiau taip vis tiek sumažinsite pavojų užsikrėsti“.
Be to, M. Hallsworthas pataria išsiaiškinti, kodėl tam tikrose situacijose liečiame savo veidą.
„Jei atpažinsime situacijas, kurios sukelia norą liesti save, tuomet jas galėsime kontroliuoti, – teigia amerikiečių elgesio mokslininkas. – Žmonės, kurie dažnai liečia savo akis, gali nešioti akinius nuo saulės. Ar tiesiog prisėsti savo rankas, kai jaučia, kad tuoj liesis“.
„Pastabos sau“, primenančios neliesti veido, taip pat gali būti naudingos.
Be to, galima kuo nors užimti rankas – laikyti, pavyzdžiui, „spinerį“ ar „streso kamuoliuką“, – ypač tais momentais, kai mūsų pirštai nieko neveikia. Tačiau žaidimas su visokiais objektais padidina mūsų liečiamų paviršių skaičių. Todėl objektus būtina dažnai dezinfekuoti.
Pirštinių mūvėjimas taip pat menkai gelbsti, kadangi ant jų ir toliau gali lipti visokie virusai ir taip nuo jų vėlei galima užsikrėsti.
Galiausiai patys atidžiausi ir budriausi žmonės gali stengtis visiškai neliesti veido.
Tačiau suprasdama, kaip sunku visiškai neliesti veido, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja dažnai plauti rankas, išlaikyti deramą atstumą ir vengti tiesioginio fizinio kontakto, pavyzdžiui, rankos paspaudimo.
