Čia mes susiduriame su pasirinkimais. Ką rinktis? Rinktis save ir savo kelią, ar eiti ten, kur viskas saugu, aišku, pažįstama. Daugelio pasirinkimai apsiriboja ties būtiniausių poreikių patenkinimu: darbas, šeima, automobilis, namas, atostogos…
Tokį modelį mes gauname iš savo supančios aplinkos, visuomenės primestų stereotipų, šeimos. Mes įpratome klausytis kitų, žiūrėti, kaip kiti gyvena, tačiau neklausiame savęs, ko noriu Aš.“
Artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti. Šiandien“, kuri vyks vasario 29 d., apie tai dalijasi jos lektorius, asmeninio augimo treneris Nerijus Cibulskis, kuris taip pat yra fasilitatorius, gyvenimo ir verslo praktikas, „Iššūkis 365“ gyvenimo pokyčio kūrėjas ir įgyvendintojas, verslininkas ir kvantinės lyderystės „ReStartas“ įkūrėjas ir siela.
Klausimai, kuriuos užduodi sau
Mūsų gyvenimo kokybė ir augimo progresas priklauso nuo to, kaip gebame bendrauti su savimi. Kokį santykį kuriame? Kokius klausimus užduodame sau? Su kokiu klausimu mes prabundame ir su kokiais atsakymais einame miegoti? „Aš tai vadinu kokybišku bendravimu su savimi.“
Klausimuose slypi visi atsakymai. Kuo mažiau laiko praleidžiame su savimi, tuo labiau esame įtakojami išorinės aplinkos, todėl dažniausiai tampame priemone kitiems. Klausimai mums tarsi kompasas, kuris parodo, kur esame, kokį gyvenimą gyvename, kas jaudina, kas kelia abejonių, kur norime nueiti, kam ir dėl ko darome, kur esame Šiandien?
Aš visuomet siūlau peržvelgti savo dieną ir pažiūrėti, kiek skiriate laiko sau, kiek laiko būnate vienas, be išorinės įtakos. Tai tarsi savo dienos auditas, kuris leidžia pamatyti realią situaciją. Išorinės aplinkos įtaka visus veikia vienodai, tik klausimas, kaip gebame su tuo tvarkytis?
„Kuo mažiau laiko praleidžiame su savimi, tuo labiau esame įtakojami išorinės aplinkos, todėl dažniausiai tampame priemone kitiems.“
Dažniausiai atsakymus turime tik tam tikrame gyvenimo laikotarpyje
Mūsų gyvenimo tikslai, siekiai labai dažnai užsibaigia ties būtiniausių poreikių patenkinimu. Kodėl? Kol esame jauni, ką tik pabaigę mokslus, esame „alkani“, norime gero darbo, savo būsto, automobilio, žinome, ką reikia daryti, kur eiti, kad viską pasiekti. Esame energingi, nes veikiame iš pertekliaus ir dažniausiai mums sekasi.
Tačiau kai viską pasiekiame, mes nustojame klausti savęs. Tampame uždaresni, stengiamės saugoti tai, ką esame susikūrę. Baimė prarasti tampa įrankiu, kuris mus įkalina. Visa aplinka signalizuoja mums apie tai, kad gyventi ramiai ir saugiai, per daug nekeliant klausimų. Ir šioje vietoje suveikia Autopilotas. Darbas yra, maisto netrūksta, namas stovi, vaikai krykštauja, laisvalaikiu pasirūpinta, tačiau viduje vis tiek kažkoks keistas jausmas. Trūksta viduje, ne išorėje. Kur pradingo tas jausmas, kuris buvo tuomet, kai viso to siekėte, kai jūsų gyvenimas buvo Gyvas?
Kas stabdo mūsų gyvenimo progresą?
Baimė, Kaltė ir Gėda – tai yra trys pagrindiniai jausmai, kurie iki tol, kol nėra atpažinti, naikina mūsų pasitikėjimo savimi pamatus ir griauna mūsų gyvenimo progresą. Kai tik savo gyvenime pasiekiame kažką reikšmingo, bijome tai prarasti ir pradedame saugoti. Kuo labiau bijome, tuo daugiau prarandame.
Vėliau kaltiname save dėl praradimo, o pabaigoje mus pribaigia gėda prieš kitus, jog praradai tai, ką buvai sukūręs. Tačiau pagrindinė problema ne patys jausmai, o negebėjimas jų atpažinti, o vėliau juos išgyventi ir suvaldyti. Bijoti yra normalu. Tai vienas iš savisaugos jausmų.
Tačiau mes bijome ne kažkokios konkrečios baimės, o paties baimės jausmo, nes neleidžiame sau bijoti. Kuo labiau vengiame savo baimės jausmo, tuo dažniau jis apie save praneša. Leiskime sau išgyventi kiekvieną baimę per jausmą ir ji išnyks. Atpažinus šiuos jausmus savyje per patirtį, gyvenimas įgauna naują pagreitį ir tai ką praradome, mes atkuriame per kur kas trumpesnį laiką.
Ar leidžiame sau rinktis?
Pasirinkimai yra visuomet susiję su sprendimais. Sprendimai susiję su atsakomybe. Atsakomybė – primesta ar prisiimta? Kai priimame sprendimą, kuris keičia mūsų gyvenimą, o ne ieškome, kad tai padarytų kitas, mes prisiimame atsakomybę. Kai atsakomybė primesta kito žmogaus, jaučiate naštą – tampate aplinkos produktu. Kai leidi sau rinktis, nebijai klysti. Nes kiekviena klaida – tai patirtis, kuri veda link augimo.
Svarbiausia – priežastys, o ne simptomų valdymas
Simptomus mes visi mokame valdyti ir tai susiję su bėgimu nuo savęs. Vieniems tai būna kelionė į egzotiškus kraštus, kitiems naujas pirkinys, dar kitiems nauja pramoga, t.y. pastovus ieškojimas laimės piliulės. Tol, kol bėgame nuo savęs, galvodami, kad tokiu būdu viską išspręsime, gyvenimas mus sugrąžina į tą pačią situaciją, būseną tam, kad pagaliau išspręstume.
Kaip jas pamatyti? Jei veikiame vien tik iš saugių pozicijų, sudėtinga. Dažnai esminės priežastys sukelia nemalonius pojūčius, kuriuos ne kiekvienas pasiryžęs priimti. Tai susiję su baime prarasti, atsakomybe, nepasitikėjimu, saviverte, saugumu.
Kai pradedame dirbti su savimi, klausti savęs ir ieškoti atsakymų, pradedame rūpintis savimi. Kai suvokiame, kas mes esame iš tikrųjų, kokie įsitikinimai, praeities programos mus riboja, tik tada procesas tampa valdomas ir prognozuojamas.
„Vienatvė šiuo atveju yra ir didžiausia bausmė ir didžiausias stebuklas.“
Laikas, Energija, Pinigai. Resursų formulė
Visas mūsų gyvenimas pastoviai sukasi aplinkui tris pagrindinius gyvenimo resursus Laiką, Energiją ir Pinigus. Savo veikloje aš taikau paprastą, tačiau labai aiškiai atspindinčią resursų valdymo formulę:
Laikas + Energija = Pinigai
Kaip šiuo metu paskirstote juos? Taip, kaip gebame pažinti ir valdyti savo vidinius bei išorinius resursus, tokį rezultatą ir turime. Kiek investuojame į save, kad būtume energingi, sveiki, efektyvūs, kaip planuojame savo laiką ir kam atiduodame? Dažnai mes nevertiname to, ką turime savyje. O tol, kol mums patiems tai nerūpi, nerūpi ir kitiems.
„Bendraudamas su savo klientais, dažnai susiduriu su tais pačiais klausimais: Kaip viską suspėti? Iš kur gauti papildomo laiko? Pastoviai jaučiuosi išsekęs, esu įtampoje, esu „busy, busy“... Iš kokių pozicijų kuriate savo rezultatą?“
Mes kiekvieną dieną gauname tą patį valandų skaičių ir tai yra konstanta. Laikas – resursas, kurį galime efektyviai išleisti savo produktyvumui, jį planuojant. Prioritetai – tai, kas yra svarbu, ką galiu padaryti dabar, ką galiu atidėti. Pirmiausiai susitelkiame į tai, kas bet kuriuo metu jums suteikia didžiausią vertę ir svarbą. Apie energiją mes žinome tiek, kad mums jos reikia tam, kad galėtume gyventi, dirbti, kurti. O daugiau?
Energijos nepamatysi, nesuskaičiuosi, nepaliesi. Tačiau gali jausti: turi arba neturi. Būtent šio resurso pažinimas atveria pagrindinį augimo potencialą. Tai mūsų pagrindinis šaltinis, kuriame slypi mūsų motyvacija, entuziazmas, ištvermė, veržlumas, jėga, kūryba. Energija mūsų kuras. Kai mūsų kūnas nebegeneruoja reikiamo energijos kiekio, esame priversti ieškoti, kur pasikrauti. Tačiau čia jau atskira tema. Kalbant apie pinigus, juos gauname už kuriamą vertę. Tačiau rizika tokia, kad net ir turėdami pinigų, nebūtinai augsite. Pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, nieko daugiau.
Ar žinome gyvenimo žaidimo taisykles?
Gyvenimas yra apie Augimą ir Patyrimą. Kas keičiasi žmogaus gyvenime nuo to, kad jis tik žino? Mes mokomės patirdami. Kol žaidžiame, tol gyvename. Taisyklės paprastos – priimti tai, kas ateina į tavo gyvenimą, ar tai būtų žmogus, situacija, būsena, jausmas. Kalbant apie jausmus, nereikia vengti nei vieno jausmo, kuris ateina pas mus kiekvieną dieną. Nereikia gniaužti savyje ar kažkam atiduoti.
Patirti – tai išgyventi iki to momento, kai jauti, kad viskas pradingo. Jeigu jauti baimę, nerimą ar stresą jausk, tik jausdamas pabandyk paklausti savęs: „Kodėl aš tai jaučiu dabar?“ Mes dažnai stengiamės išvengti negatyvių emocijų ir siekiame kuo daugiau pozityvių. Tačiau tol, kol žmogus nejaučia negatyvių, jis negali pajausti pozityvių. Ir mes nekalbame čia apie malonumą ar nemalonumą, tai visai kas kita. Gyvenimo progresas arba asmenybės augimas visada kyla iš praktinio patyrimo, nes tik praktinė patirtis užfiksuoja mūsų pojūčius. Būtent dėl to lengva atskirti patyrusį žmogų nuo žinančio.
Tu gali pats kurti savo ateitį arba tau ją sukurs kiti
Pabaigai noriu pasidalinti patirtimi. Mano gyvenimas kelis kartus apgriuvo dėl to, kad daugiausiai rūpinausi kitais, o mažiausiai savimi. Viskas pasikeitė tik tada, kai nustojau rūpintis kitais ir pradėjau rūpintis savimi. Pasirodo, jog viskas mūsų gyvenime yra tik pasirinkimas. Jeigu nesirenki tu, pasirenka tave.
