Mėgstama muzika – natūralus laimės hormono šaltinis
D. Balčiūnienė pastebi – atviruose biuruose trūksta privatumo, jausmo, kad turi savo vietą, kai kuriems sunku susikaupti, o tai be galo vargina. Ausinės ir jomis klausoma muzika gali tapti veiksmingu šių problemų sprendimu, tačiau nuolat skambanti ji yra tokia pati apkrova nervų sistemai. Todėl psichologė-psichoterapeutė tikina, jog geriausias vaistas nuo triukšmo – saikas.
„Kad mūsų nervų sistema nebūtų dirginama tų pačių dirgiklių, muziką reikėtų retkarčiais išjungti arba keisti. Ji gali didinti produktyvumą, be ne visa ir ne visiems vienodai. Viskas priklauso nuo nervų sistemos, įpročių, muzikos pobūdžio, skonio ir netgi gyvenimo etapo“, – pastebi D. Balčiūnienė.
Pašnekovės žodžius patvirtina ir mokslininkų tyrimai. Nustatyta, kad mėgstama muzika gamina laimės hormoną dopaminą, stimuliuojantį už planavimą, organizavimą ir dėmesį atsakingą smegenų dalį. Taigi klausydamiesi to, kas mums iš tikrųjų patinka, patiriame laimę ir mūsų produktyvumas kyla. Mokslininkų teigimu, geriausia susidėlioti tokį garso takelį, kurį daug kartų esame girdėję – taip į dainų žodžius ar ritmą dėmesio nebekreipsime, o muzika sukurs malonų foną ir dopamino padaugės.
Pasak „Huawei“ produktų vadovo Lietuvoje Audriaus Granicko, labai svarbu ir tai, kad ausinės būtų patogios, nekeltų diskomforto ir netrukdytų dirbti.
„Ausinės turi patogiai ir stabiliai laikytis ausyse, nespausti ir netrukdyti judėti – tiek, kiek to reikia darbo vietoje. Belaidės ausinės – ypač patogus sprendimas. Taip pat ne mažiau svarbus ir jų veikimo laikas“, – teigia A. Granickas.
Nuo Mocarto protingesni netampame
Nors ne itin švarus garsas taip pat gali raminti ir teigiamai veikti smegenų bangas, D. Balčiūnienė sako – muzikos kokybė labai svarbi. Pasak psichologės-psichoterapeutės, kokybiškos muzikos klausytis smagiau, o produktyvumas tik išauga.
„Gamintojai taip pat atsižvelgia į muzikos kokybės svarbą ir vis ieško naujų sprendimų. Dabar jau yra technologijų, leidžiančių kiekvieną ausinėse girdimą natą atkurti iki natūralaus jos skambesio. Su tokiomis ausinėmis atrodys, lyg muzikos klausytumėtės studijoje, o ne biure“, – pasakoja A. Granickas.
Anot psichologės-psichoterapeutės, siekiant įvertinti skirtingų muzikos žanrų įtaką darbo kokybei, atlikta daugybė tyrimų. „Pastebėta, kad klasikinė muzika veikia teigiamai. Tačiau lygiai tokį patį poveikį gali turėti ir metalo muzikos žanras – vieniems jis produktyvumą didina, o kitiems – mažina. Todėl verta atkreipti dėmesį, kad viskas priklauso nuo žmogaus pomėgių ir ryšio su skambančia muzika“, – paaiškina D. Balčiūnienė.
Vis dėlto būtent klasikinę muziką ir natūralius gamtos garsus mokslininkai vadina geriausiais produktyvumo skatintojais. O štai dalis tyrimų griauna vadinamąjį Mocarto efektą, kuriuo daug metų buvo grindžiama teorija, jog autoriaus kūriniai gerina protinę veiklą. Anot tyrėjų, toks šios muzikos efektas tetrunka 15 minučių.
Muzika trukdo? Klausykitės tylos
Ieškantiems išeities, kaip išvengti atviro biuro triukšmo, D. Balčiūnienė siūlo dar vieną sprendimą. Atsiriboti nuo aplinkos ir kolegų keliamo šurmulio galima įsidedant garsą izoliuojančias ausines ir taip nesiklausant nieko. Tai, pasak psichologės-psichoterapeutės, taip pat yra puiki kovos su triukšmu priemonė.
„Visiška tyla ir galimybė ja mėgautis – labai gera išeitis. Dalis žmonių taip dirbti tiesiog nepratę, todėl iš pradžių gali sutrikti ar jausti nerimą. Tačiau tyla mums naudinga tiek darbe, tiek namuose“, – aiškina specialistė.
Psichologei-psichoterapeutei antrina ir A. Granickas pasakojantis, kad dabar net ir į ausis kišamos ausinės gali pasižymėti gera aplinkos triukšmo izoliacija, taip vertinama šiuolaikinių vartotojų.
„Tokios ausinės gali prisitaikyti prie ausies kanalo formos ir atsižvelgiant į tai padidinti triukšmą mažinančio signalo dažnį ir intensyvumą. Todėl jas galima naudoti ne tik muzikos klausymui, bet ir aplinkos garsų sumažinimui“, – sako A. Granickas.
