Jeigu į finansines inovacijas šalyje žiūrima palankiau, sveikatos srityje nauji būdai gerinti savo savijautą dažniausiai yra kritikuojami. Vis dėlto, psichiatro psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, stabilios psichikos žmonės savęs nežaloja, o jeigu bando imtis sveikatai mažiau žalingų įpročių, jiems neturi būti trukdoma: „Jie savais būdais gerina savo savijautą lyginant su tuo, jeigu to nedarytų, nes jaustųsi dar blogiau, tačiau visi iš jų tik nori atimti nieko nepasiūlant vietoje to“ , – teigia R. Alekna.
Rūkantieji turi psichologinių problemų
Pasak R. Aleknos, didžioji dauguma priklausomybes turinčių asmenų turi nesprendžiamų psichinių problemų. „Statistika rodo, kad psichoaktyvias medžiagas vartoja psichikos sutrikimus turintys žmonės, pvz. apie 50 procentų sergančiųjų šizofrenija rūko, taip pat cigarečių griebiasi apie 40 procentų depresija sergančių asmenų, tuo tarpu apie 80 procentų rūkančiųjų turi psichiatrines diagnozes. Tik 20 procentų rūkalių neturi tokių sutrikimų, kurie klasifikuojami kaip psichinės ligos“, – teigia R. Alekna.
Jo teigimu, didžioji dalis rūkančiųjų žalingu įpročiu maskuoja įsisenėjusias problemas. Taip pat, svarbu paminėti, kad lyginant psichiatrinių sutrikimų turinčius pacientus su ne psichiatrijos stacionaro pacientais, psichinių problemų turintys žmonės rūko net keliais kartais daugiau, kas kelia problemas ir pačiose gydymo įstaigose. Egzistuojant griežtiems draudimams, pacientai užtraukti dūmą bando ir tam nepritaikytose vietose: koridoriuose, tualetuose, net palatose. „Sveikatos ministro įstatymas draudžia rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose. Yra daug tokių draudimų, kurių neįmanoma laikytis. Trūksta aiškumo, logiškos struktūros“, – teigia R. Alekna.
Pasak psichiatro psichoterapeuto, net ir psichiatrines diagnozes turintys žmonės turi turėti prieigą prie objektyvios informacijos apie rūkymo žalą bei inovacijas, taip pat patiems nuspręsti, kas kiekvienam yra geriausia. Pasak R. Aleknos, negalima atimti iš žmogaus galimybės jam jaustis gerai vien tik draudžiant: „Pacientas turi turėti teisę rinktis: mes negalime jam nieko įpiršti, kaip ir negalime uždrausti jam pačiam pasirinkti. Nepaisant to, kad pacientas turi psichiatrinę diagnozę, jis pajėgus įvertinti tą informaciją ir pats daryti pokyčius“, – teigia R. Alekna.
