JAV Ohajo valstijos mokslininkai nustatė, kad žmonės atkakliau ir aktyviau siekia savo tikslų, jeigu papasakoja apie juos tiems, kuriuos laiko aukštesnio statuso už save. Bet dažniausiai mes apie savo svajones kalbamės su sau lygiais pašnekovais, o tai nenaudinga.
Šie rezultatai prieštarauja plačiai pagarsėjusiam 2009 metų tyrimui, kurio autoriai tvirtino, kad apie savo tikslus geriau niekam nepasakoti.
Howardas Kleinas ir jo komanda aptiko kitokį dėsningumą. „Skirtingai nuo to, ką galėjote girdėti, daugeliu atvejų naudingiau pasidalinti savo sumanymu, nei to nedaryti – tuo atveju, jei daliniesi su tais, kieno nuomonę vertini“, – teigė jis.
Mechanizmą H.Kleinas aprašo taip: jeigu žmogus apie savo sumanymą papasakoja tam, kurį gerbia, jis įdės daugiau pastangų siekdamas to tikslo, kad išsaugotų savo reputaciją jo akyse.
Padaryti tokias išvadas leido keletas tyrimų. Pirmajame mokslininkai nustatė, kad dirbantys suaugusieji dažnai tarpusavyje kalbasi apie savo karjeros siekius, ir pastangos pasiekti šių tikslų tuo didesnės, kuo aukštesnę padėtį užima klausantysis.
Kitame tyrime 171 studento grupė turėjo sėdėti prieš kompiuterių ekranus ir per duotą laiką pasukti pelės ratuką maksimalų skaičių kartų. Suskaičiavus rezultatus jie turėjo pakartoti bandymą, bet šįkart prieš pradėdami jie užrašytų savo tikslus. Po to vadovas jiems pasakydavo, kad ateis asistentas ir patikrins jų tikslus.
Pas vienus dalyvius jis ateidavo apsivilkęs kostiumu ir prisistatydavo kaip ekonomikos fakulteto aspirantas, tiriamos problemos ekspertas (aukštesnio statuso). Kitiems jis pasirodydavo vilkėdamas kasdieniškai ir sakydavo, kad yra vietinės mokymo įstaigos studentas, čia uždarbiaujantis (žemesnio statuso). Trečioji grupė niekam nerodė savo tikslų.
Rezultatai parodė, kad pirmoji grupė įdėjo daugiau pastangų siekdami išsikelto tikslo, nei kitos dvi grupės. Skirtumo tarp antros ir trečios grupės rodiklių nebuvo.
„Jeigu to, kam pasakojate, nuomonė jums nesvarbi, ji nedaro įtakos jūsų norui laimėti – o būtent tai ir yra tikslo apsibrėžimo prasmė, – teigė H.Kleinas. Didelė tikimybė, kad tu pasieksi tikslą ir jo neatsisakysi, jeigu pasidalinsi juo su tuo, kurį gerbi“.
Trečiajame tyrime buvo vertinamas subjektyvus požiūris į aukštesnį statusą užimantį asmenį. Tie dalyviai, kurie labiau jaudinosi, ką apie juos pagalvos asistentas, labiau stengėsi pasiekti savo tikslo.
Ketvirtajame eksperimente dalyvavo beveik 300 studentų ir jis truko visą semestrą. Jie turėjo išsikelti tikslą gauti tam tikrus pažymius ir papasakoti apie tai kitiems. Kaip ir ankstesniais atvejais, tie, kurie pasipasakojo labiau gerbiamiems asmenims, dirbo atkakliau ir jiems dažniau pasisekdavo.
