Nuo streso ginasi bendravimu ir miegu
Gyventojų apklausą inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė teigia, kad stresas tapo kone kasdieniu reiškiniu, ypač dažnai su juo susiduria didmiesčių gyventojai.
„Tyrimas atskleidė, kad pagrindiniu streso šaltiniu daugumai tampa darbas, o aukštąjį išsilavinimą įgiję, didžiausias pajamas gaunantys respondentai, didmiesčių gyventojai net kelis kartus dažniau nei kitos gyventojų grupės patiria nerimą ir stresą dėl darbo užduočių“, – rezultatus komentuoja J.Krikščiūnė.
Visiškai streso nepatiriantys teigia vos 1 iš 10 respondentų, o paklausti apie geriausias priemones ilgalaikiam stresui bei įtampai mažinti dauguma minėjo laisvalaikį su artimaisiais bei šeima, taip pat miegą.
„18-35 metų respondentai dažniau teigė, kad jiems nuo įtampos atsigauti padeda bendravimas su šeima, artimaisiais ir draugais. Tuo tarpu kiek vyresni išskyrė miego svarbą – kokybišką miegą dažniausiai minėjo būtent 36-45 metų, aukščiausias pajamas gaunantys apklaustieji. Įdomu ir tai, kad pasyvus poilsis būnant vienumoje nurimti ir numalšinti stresą padeda trečdaliui (34 proc.) šalies gyventojų, kiek mažesnis skaičius žmonių atsipalaiduoja ir žiūrėdami televizorių ar naršydami internete“, – sako J.Krikščiūnė.
Pagrindinė taisyklė: leiskite sau ilsėtis
Tuo tarpu psichologai pripažįsta, kad toli gražu ne visi pasinaudoja galimybe per švenčių dienas pailsėti ir pabėgti nuo rūpesčių. Kai kuriems nerimas per šventes net padidėja. Pasirodo, švęsti nesukeliant streso nei sau, nei kitiems labiausiai pavyksta tiems, kurie tiesiog leidžia sau ilsėtis.
„Tiesa ta, kad pas psichologus būtent po ilgesnių laisvadienių, švenčių ateina daugiau susibarusių šeimų. Nors daugelis ir deklaruoja, kad bendravimas jiems padeda užsimiršti ir įveikti stresą, akivaizdu, kad tikrai ne apie bet kokį bendravimą kalbame – kokybiškas, ramus ir džiaugsmingas buvimas leidžia tinkamai pailsėti. O tam, reikia šiek tiek pastangų ir sąmoningumo, galų gale ir vidinio leidimo sau ilsėtis“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis.
Pasak psichologo, barniai tarp artimųjų dažniausiai kyla dėl pernelyg didelio įsitempimo, kai kurių sprendimų svarbos sureikšminimo.
„Kai klausiu porų, ar jie praėjusiais metais barėsi, daugelis atsako, kad taip. Tačiau jei paklausiu dėl ko, dažniausiais atsakymas yra „neprisimenu“. Taigi mes švaistome laiką ir energiją smulkmenoms, kurios tik apkartina mums gyvenimą, bet iš tiesų nieko nereiškia. Ypač sunku tiems žmonėms, kurie kasdienybėje išgyvendami stresą per šventes taip pat nesugeba atsipalaiduoti, atsisakyti bandymų visada ir viską kontroliuoti kontrolės ir suprasti, kad iš esmės tikrai nėra skirtumo, kokį patiekalą valgysime velykiniams pietums. Kur kas svarbiau už tai – galimybė visiems kartu džiaugsmingai prie to stalo susėsti“, – įsitikinęs G.Navaitis.
O jei jaučiate energijos stoką ir norite tiesiog pasyviai pailsėti, išsimiegoti – šventės tam irgi puikiai tinka.
„Užuot mėginus save tonizuoti trečiu ar penktu puodeliu kavos, kad tik išliktumėte budrūs ir aplankytumėte visus draugus ar gimines, geriau skirkite laiko miegui. Tam, kas iš tiesų yra gyvybiškai svarbu jūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Draugus aplankyti, į miestą ar gamtą išeiti spėsite kad ir kitą savaitgalį, tačiau ignoruoti organizmo siunčiamus nuovargio simptomus – tiesus kelias į didesnes bėdas“, – rekomenduoja specialistas.
