Po susirūpinusių draugų klausimais dar buvo toks jos komentaras (kalba netaisyta): „Nerašykit. Neskaitsu. Norėjau spėti atdiprašyti tų, kurie to verti. Paskui paskyros neliks.“
Kadangi žinutės kėlė susirūpinimą, pirmiausia puolėmė skambinti jų autorės vyrui, norėdami paklausti, kas vyksta. Jo telefonas buvo išjungtas. Paskambinus pačiai žinutės autorei, ji pakėlė ragelį, bet išgirdusi, kad skambina žurnalistė ir nori sužinoti, kodėl ji parašė tokią nerimą keliančią žinutę, jį numetė ir vėliau nebekėlė.
Tuomet paskambinome bendruoju pagalbos telefonu 112.
– 112, klausome.
– Laba diena, susidūriau su tokia situacija, kai feisbuke viena moteris parašė tokią liūdną žinutę … (cituojamas tekstas). Dabar su ja telefonu neišeina susisiekti, vieną kartą pakėlė, bet numetė, feisbuko paskyrą ji ištrynė. Tokia žinutė gąsdinanti, gal ji nori nusižudyti, bet daugiau nieko nežinau. Ir nežinau, ką daryti.
– Pasakykite tos draugės telefono numerį.
– Jos vardas ir pavardė yra …, telefonas 8 6XX XX XXX.
– Taip. Kur ji gyvena, žinote?
– Ne.
– Tai čia jūsų draugė ar ne? (Pašnekovo balsas man pasirodo piktas, todėl nusprendžiu prisistatyti).
– Ne, ji yra žinomo vyro žmona, o aš esu žurnalistė, ir mes netyčia pamatėme jos pranešimą.
– Tai nežinote, nei kur ji gyvena, nei nieko?
– Ne, žinau tik jos ir jos vyro telefono numerius, bet vyro telefonas išjungtas.
– Nežinote, kur gyvena?
– Ne. Turbūt kažkur Vilniuj.
– O jūsų vardas ir pavardė?
– Gintarė Kairytė.
– Taip, supratome, dėkui už pranešimą, informuosime pajėgas.
– Ačiū jums. O jūs bandysite kažką daryti?
– Taip, informuojame visas pajėgas.
Po šio pokalbio pabandėme vėl susisiekti su žinutės autore, kuri netikėtai pakėlė telefono ragelį, tačiau išgirdusi, kas skambina, grubiai išvadino ir vėl numetė ragelį.
Patikrinus moters feisbuko paskyrą vėlyvą vakarą, ji vėl buvo aktyvi. Vieni komentatoriai rašė, kokį čia tyrimą moteris atlieka, kiti susirūpinę klausė, kas jai negerai, patarė neliūdėti ir nesižudyti. Kai kuriems komentatoriams moteris atsakinėjo, bet jos atsakymai skambėjo gana neaiškiai ir miglotai.
Kitą dieną toji nerimą sukėlusi moters žinutė su visais komentarais buvo ištrinta, tarsi nieko nė nebūtų nutikę.
Sakė, kad viskas gerai
Paklausėme Bendrojo pagalbos centro ir policijos atstovų, kaip jie reagavo į pranešimą apie galimą savižudybę.
Bendrojo pagalbos centro Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas Liutauras Šinkūnas atsakė: „Bendrasis pagalbos centras gavo keletą pranešimų apie … (originale – vardas ir pavardė) pranešimą facebook paskyroje ir apie galimą savižudybę. Taip pat šiąnakt gautas pranešimas apie atsiradusią minėtą moterį. Visi pranešimai buvo registruoti ir perduoti policijai, kuri į juos reaguoja.“
Ir kaip policija reagavo į šį atvejį? Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Simona Ludavičiūtė atsakė: „Patruliui pavyko susisiekti su … (originale – vardas ir pavardė), kuri paaiškino, kad jai viskas gerai ir policijos pagalbos nereikia.“
300 bandymų žudytis?
Kaip elgtis panašiais atvejais, kai socialiniame tinkle pamatome pažįstamo žmogaus žinutę, iš kurios atrodo, kad jis galbūt mąsto apie savižudybę?
L.Šinkūnas paaiškino: „Svarbu pabandyti susisiekti su tuo žmogumi ir paskatinti jį kalbėtis apie tai, kas atsitiko. Jei pokalbio metu pavyksta sužinoti daugiau informacijos apie žmogaus buvimo vietą, savijautą, vartotas svaigiąsias medžiagas ar galimas savižudybės priemones, šią informaciją reikia kuo skubiau perduoti skubios pagalbos tarnyboms.
Tuo atveju, kai nepavyksta sužinoti konkretesnių aplinkybių arba žmogus į jūsų žinutes, skambučius ar kitus bandymus su juo susisiekti nereaguoja, 112 galite perduoti tiek informacijos, kiek turite, ir pabandyti į pagalbos procesą įtraukti kitus žmones (šeimos narius, draugus, pažįstamus, socialinių tinklų „draugus”) – galbūt jie turės ir pagalbos tarnyboms galės perduoti daugiau informacijos apie galimą žmogaus buvimo vietą.“
Pasirodė, kad pranešimų apie ketinimus ar bandymus žudytis Bendrosios pagalbos centras sulaukia gana dažnai – liepos mėnesį jų jau buvo virš 300. Centras stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos ir perduoti ją reaguojančioms pajėgoms.
Psichologo pastebėjimai nerimaujantiems artimiesiems
Apie tai, kaip elgtis, jei rodos, kad pažįstamas žmogus mąsto apie savižudybę, paklausėme psichologės psichoterapeutės Simonos Glodenienės.
– Kaip patartumėte reaguoti, pamačius pažįstamo žmogaus žinutę feisbuke, kad ketina „išeiti“ ir atsisveikina?
– Panašiais atvejais labai svarbu žmogaus žodžių nepraleisti negirdomis, labai svarbu su juo kalbėtis ir jį išklausyti. Verta tiesiai šviesiai klausti: „Ar tu galvoji apie savižudybę?“
Su žmogumi svarbu kalbėtis apie tai, kaip jis jaučiasi, pasiūlyti pagalbos ranką, jei jaučiate, kad galite padėti. Toks pokalbis apie žmogaus savijautą ir būtų pirmoji pagalba.
Žmogui svarbu būti išklausytam ir suprastam. Svarbu jausti, kad kažkam rūpi. Nereikėtų jo problemų sumenkinti, sakant: „Čia nieko baisaus, ko tu jaudiniesi“, „Susiimk, dar ne tokių problemų būna“ ar panašiai. Žmogui jo bėda atrodo didelė, o toks nuvertinimas jus nuo jo tik atitolintų.
Tolesnės reakcijos priklauso nuo konkretaus atvejo. Galbūt galvojančiajamm apie savižudybę reikėtų pasiūlyti tolesnę pagalbą, pvz. nueiti pasikalbėti pas specialistą, gal ir padėti paskambinti ir ten palydėti – pačiam žmogui tai gali atrodyti labai sudėtinga. Skubios pagalbos galima ieškoti Krizių įveikimo centre, ateiti gyvai arba paskambinti Skype.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras organizuoja mokymus „SafeTALK“, skirtus norintiems sužinoti būtent apie tai, kaip elgtis, jei kažkas kalba apie savižudybę.
– Policija sakė, kad susisiekė su keistą žinutę parašiusia moterimi (įtariu, kad susisiekė telefonu), ir ji atsakė, kad jokios pagalbos jai nereikia, viskas gerai. Ar tokio policijos rūpesčio žmogui pakanka? Gal jis tik sako, kad viskas gerai, o laiko pasiruošęs virvę?
– Gali būti visaip. Bet žmogui svarbu žinoti, kad yra pasiruošusių jį išklausyti ir galinčių jam ištiesti pagalbos ranką. Jeigu jums sako, kad jam viskas gerai, bet jums taip neatrodo, galite ir klausti: „Mane suneramino jūsų laiškas. Atrodė, kad buvote nusivylusi. Gal norite apie tai pasikalbėti?“
– Kartais sakoma, kad tie, kurie dažnai grasina žudytis, to niekada nepadaro. Ar tai tiesa?
– Tikrai ne. Daugelis žmonių, kurie tikrai nusižudo, apie tokius ketinimus būna sakę savo artimiesiems, dažnai ir ne po vieną kartą, kad ir netiesiogiai, o užuominomis.
– Bet ar nėra taip, kad kai kurie žmonės tyčia grasina savižudybe, norėdami sulaukti didesnio artimųjų dėmesio ir rūpesčio?
– Pasitaiko, kad grasinimai nusižudyti kartojasi. Tokiais atvejais artimiesiems tikrai labai sudėtinga, jie gali justi nuolatinę grėsmę, neretai ir jiems patiems reikia pagalbos. Tačiau vien tai, kad žmogus kalba apie savižudybę, yra signalas, kad jo būsena prasta ir jam reikalinga pagalba.
