Netgi pats žodis „pshyche“, iš kurio kilo psichologijos pavadinimas, graikiškai reiškia sielą, kuria taip rūpinasi dvasininkai. Pašnekovas sakė: „Nemažai kunigų turi psichologijos žinių, kai kurie jų yra ir neblogi psichologai, bet visgi jų darbo tikslas kitoks.“
Į Telšių kunigų seminariją Antanas stojo, kaip dabar sako, apimtas jaunatviško idealizmo. Jo gyvenime religija nuo mažens užėmė nemenką vietą, vaikui didelį įspūdį darė Telšių katedra, studijos seminarijoje atrodė įdomios, o kunigo profesija – solidi, tad ir pasirinko klieriko gyvenimą. Tik kai seminarijoje išgirsdavo klausimą, ar tikrai yra nusiteikęs visą gyvenimą gyventi vienas, be žmonos, nepajėgdavo atsakyti teigiamai.
Seminarijoje nuolat keliamas klausimas, ar klierikas tikrai pasirinko tinkamą kelią, ir Antanas po keturių metų studijų suprato, kad geras kunigas iš jo neišeis.
Beje, iš maždaug dvidešimties Antano kurso draugų kunigais tapo gal tik keturi. Pašnekovas pastebėjo: „Galbūt geresnė yra užsienio praktika, kur dvasininkais tampa vyresnio amžiaus, gyvenimo matę žmonės. Aštuoniolikmečiui jaunuoliui tikrai sunku suvokti, ar tokia profesija jam bus tinkama.“
Išėjęs iš kunigų seminarijos, vaikinas baigė dabartiniame Lietuvos edukologijos universitete katalikų tikybos specialybę (kad ją galėtų baigti per dvejus metus, turėjo atsiskaityti už seminarijoje išmoktus dalykus, ir per pusmetį turėjo net 19 atsiskaitymų).
Dar studijuodamas Telšių kunigų seminarijoje buvo matęs, kad pora kurso draugų eina savanoriauti į „Vilties liniją“, ir tikriausiai jų paskatintas pats, 2001 m. atsikraustęs į Vilnių, sumanė tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu. Kad juo taptų, turėjo baigti tuo metu 9 mėnesius trukusius mokymus, pasikonsultuoti su psichologu. Beje, kai konsultuodavo skambinančius į „Jaunimo liniją“, Velykų ir kitų švenčių metų sulaukdavo daugiau skambučių iš žmonių, kurie skųsdavosi vienatve.
Savanoriaujant Antanui palengva ir atėjo supratimas, kad nori tapti psichologu. Baigė psichologijos bakalauro, o vėliau – magistro studijas. Studijavo ir doktorantūroje, tik mokslinio darbo gynimą atidėjo.
Beje, Antano daktaro disertacijos tema buvo apie gyvenimo džiaugsmą, tiksliau, apie tai, kaip jį vertina vyresnio amžiaus žmonės. Šia tema kalbėjo su daug senjorų, bet nerado vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kokiais gyvenimo pasiekimais senatvėje džiaugiamasi labiausiai.
Viena aštuoniasdešimtmetė medikė sakė, kad jai didžiausias džiaugsmas – galimybė dirbant padėti žmonėms, kita moteris labiausiai vertino etapus, kai tapo mama, močiute, o galiausiai ir prosenele. Kai kuriems smalsiems senjorams didžiausią džiaugsmą teikė galimybė lankytis įvairiuose renginiuose ir kitaip tenkinti pažinimo poreikį. Taigi kiekvienas pats turėtų atrasti, kokie dalykai jam teikia geriausias emocijas.
Depresija išgydoma be vaistų
Tapęs praktikuojančiu psichologu, Antanas kurį laiką dirbo Trakų psichikos sveikatos centre, taip pat su žmona Aušra nuo 2008 m. vertėsi privačia praktika.
Su būsima žmona jis susipažino, kai savanoriavo „Jaunimo linijoje“. Vėliau kartais matydavosi universitete, o rimčiau draugauti pradėjo po to, kai Aušra, žinodama, kad jis groja gitara, pakvietė pagroti savo gimtadienyje. Dabar pora augina dvi dukras, penkiametę Godą ir septynmetę Unę.
Dirbdamas psichologu Antanas po kurio laiko suprato, kad nebenori gydyti „visų nuo visko po truputį“, o nori rimčiau specializuotis vienoje srityje. Ir natūraliai pajuto, kad sritis, kuri traukia – depresijos gydymas. Abu su žmona gilinosi į šią sritį ir drauge išgyveno atradimo džiaugsmus: „Oho, kaip įdomu, universitete mūsų to nemokė.“ Tarkim, yra moksliškai įrodyta, kad nuolatinė meditacija smegenyse palieka tyrimais aptinkamų pokyčių.
Dabar sutuoktiniai psichologai siūlo žmonėms visą depresijos gydymo programą. Jie rekomenduoja ne tik bendrauti su psichologais ar psichiatrais, bet ir skirti dėmesio fiziniam aktyvumui, maistui, meditacijai, rūpintis savo miegu, net ir mityba.
Kompleksinis depresijos gydymas veiksmingiausias. Informacijos apie tai netrūksta internete, bet visgi geriau, jei žmogų prižiūrės specialistas, kuris padės nepaklysti informacijos gausoje ir susidaryti išmintingą veiksmų planą.
Pavyzdžiui, internete rašoma, kad sergantiems depresija naudingas fizinis aktyvumas, o pasigilinus į tai, kaip būtent jis veikia organizmą, šis faktas nuskamba daug įtikinamiau. Ne viena pacientė, paraginta psichologo daugiau judėti, kad ir susirasti gražų pasivaikščiojimų maršrutą, vėliau džiaugėsi, kad po to tikrai jaučiasi geriau.
Antanas neneigia, kad depresiją gydyti padeda ir vaistai (psichologai vaistų neskiria, bet prireikus nukreipia žmogų pas psichiatrą), bet tikrai galima išgyti ir be jų. Sunkios ligos atveju veiksmingiausia derinti gydymą vaistais su psichoterapija.
Tas pats gydymas žmones veikia nevienodai. Tiems, kurių depresijos priežastys yra daugiau biologinės, dažnai vaistai būna veiksmingesni, o tiems, kurie suserga, tarkim, po mylimo žmogaus netekties, veiksmingesnis bus gydymas psichoterapija. Tiesa, depresija yra liga, kylanti ne dėl vienos priežasties, o į krūvą susidėjus keliems veiksniams.
Vien tai, kad žmonės ryžtasi gydytis depresiją, yra žingsnelis link pasveikimo. Juk pasitaiko atvejų, kai ligonis tiesiog guli lovoje, niekuo nesidomi ir niekur eiti nenori, nes nemato prasmės. Tuomet artimieji niekuo negali jam padėti. Užsienyje tokiam ligoniui būtų galima iškviesti specialistą į namus, o Lietuvoje tokia paslauga neteikiama.
Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, su depresija gyvena 3-5 m. ar dar daugiau. Jie galbūt geria vaistus, tačiau vis tiek jaučiasi prastai, o kitokios pagalbos nesulaukia. Tie dalykai, kurie seniau džiugino, jų nebedžiugina, ir gyvenimas atrodo be prošvaisčių. Kai kurie iš tokių žmonių ir fiziškai apsileidžia, nes tiesiog nemato prasmės rūpintis savimi. Jiems tikrai reikėtų ir kitokios pagalbos, net tik vaistų.
Psichologas pastebėjo: „Psichikos ligomis žmonės sirgdavo ir senovėje, tačiau tuomet jie jausdavosi reikalingesni aplinkiniams. Ir šizofrenija sergantis žmogus turėdavo eiti grėbti šieno ar kasti bulvių. Dabar tokie žmonės gauni nedidelę ligos pašalpą, užtat jaučiasi niekam nereikalingi...“
Ar tikrai depresija yra išgydoma? Depresijos gydymo centro įkūrėjas atsakė: „Taip, išgydomi net ir sunkesni jos atvejai, tačiau tik tuomet, kai žmogus būna pats pribrendęs permainoms ir pasiryžęs keistis. O kai kurie pacientai, nors ir pripažįsta sergantys, savo viduje dar nebūna pribrendę pokyčiams.“ Na, o kaip jau minėta, šv. Velykos – simbolinis permainoms tinkamas metas.
