Beveik pusė susituokusių porų išsiskiria. Tokia statistika, ko gero, labiausiai nesidžiaugia dar nevedę ir dar neištekėjusios. Kodėl įvyksta tiek daug skyrybų?
Kauno jaunimo mokyklos direktorius, psichologas T.Lagūnavičius teigė, kad tai normalu. Toks laikas. Žmonės tapo savarankiški finansiškai, ir šeima, kaip išgyvenimo būdas, jiems dabar neprivalomas. Juk partneris turi teikti džiaugsmą ir malonumą. Tad kam kentėti ar bandyti susitaikyti su nepriimtinais dalykais.
– Mes gyvename emocinio kapitalizmo sąlygomis: gauname daug vaizdų, daug gerų emocijų. Anksčiau ar vėliau esant su tuo pačiu partneriu jų sumažėja ir jei ima trūkti, žmogus ieško kito partnerio, kuris galėtų tą kapitalą duoti.
– Dėl ko šiais laikais poros dažniausiai skiriasi?
– Niekas nenori taikstytis su biologiškai atsirandančiu nuoboduliu, pereiti iš aistros į konfliktus ir šeimos problemas, kurios atsiranda natūraliai dėl to, kad kiekvienas individas pirmiausia trokšta gauti sau ko nors.
Kita priežastis – kova dėl valdžios, kai susitikę du individai, galintys savarankiškai išgyventi, ima varžytis, kurio vertybės geresnės.
Pavyzdžiui, yra 8 gyvenimo filosofijos tipai. Jūsų gali būti tradicinis požiūris į šeimą – norite kartu pietauti, kartu namuose vakarieniauti, savaitgaliais važiuoti pas gimines.
O kitas sutuoktinis gali turėti modernesnį požiūrį: jam svarbiausia – pinigai, darbas, karjera. Atsiranda konfliktas.
Vienas sutuoktinių gali nenorėti nei mokytis, nei dirbti, o kitas gali turėti šiuolaikinio vienuolio poziciją – siekti maksimalių rezultatų.
Dar kita populiari problema, neseniai atsiradusi Japonijoje, – priklausomybė nuo interneto. Žmonės gyvena užsidarę, maistą užsisakinėja internetu, niekur nedirba ir net neišeina iš namų.
Prieš vestuves viskas atrodo gerai, žmonės pasitempia. Bet ilgainiui vieną žmogų užvaldo priklausomybė ir kitas, darbingas, sutuoktinis to ima neapsikęsti.
Niekas nenori kentėti, nenori atidėti savo laimės vėlesniam laikui. Didžiausias pokytis įvyko tada, kai žmonės ėmė judėti į didmiesčius, kur yra milžiniškos pasirinkimo galimybės.
Pavyzdžiui, vyrai aplinkui mato daug gražių moterų ir jiems nėra prasmės išsirinkti vieną, tad pasirinkimą atideda. Ir net kai jie pagaliau veda, vis tiek pasirinkimo galimybė lieka.
Tuo metu moteris turi kitą problemą. Ji nuolat juda kaip troleibusas nuo vienos stotelės prie kitos. Susipažino su vienu vyru, kuris jai atrodo šaunus, tačiau į feisbuką parašė kitas.
Ji gal norėtų rinktis, bet žino, kad yra dar geresnis. Tačiau svarbiausia – ji negali pasitikėti, kad ir tas, kurį norėtų rinktis, jai bus ištikimas. Nes didžioji dalis vyrų nenori įsipareigoti. Kodėl?
Jie ir taip gali gauti seksualinius santykius, draugystę be jokių įsipareigojimų. Ir pavyzdžiui, tradicinių įsitikinimų moterims, norinčioms šeimos, vaikų, šuniuko, dabar yra labai sunku.
– Argi jau nebėra vyrų su tokiomis pat tradicinėmis vertybėmis?
– Yra, bet jų vis mažėja. Anksčiau, kai jau vyras vesdavo, tai visam gyvenimui. Jis jausdavo finansinį ir socialinį spaudimą. O dabar to nėra.
Dabar niekas nesako: tu privalai vesti. Kai kurie mėgsta sakyti: kam namuose turėti karvę, jei tiktai pieno reikia. Ir didžiąją laiko dalį skiria karjerai.
Tai būdinga ir moterims. Jos galbūt ir norėtų turėti šeimą ir vaikų, bet atidėlioja vėlesniam laikui. Kodėl? Karjeros siekiančios moterys negali sau leisti dalį dienos laiko skirti vaikui auginti ir šeimai stiprinti.
– O jei vis dėlto šiuolaikinis vyras nusprendžia vesti, ko jis tikisi iš santuokos?
– Tikisi, kad žmona papildys jo gyvenimo scenarijų. Jei jis tradicinių pažiūrų, tai nori, kad ir jo moteris būtų tradicinių pažiūrų.
Vienoje televizijos laidoje paaiškėjo, kad tradicines vertybes puoselėjantis milijonierius vyras negali rasti moters, kuri padėtų prižiūrėti jo ūkį, auginti karves. Nė viena nenori važiuoti į kaimą.
Kita problema – žmogus laikui bėgant keičiasi. Atrodo, radai į save panašų, bet po dvejų, trejų metų jis tampa neatpažįstamas.
Žmogaus viduje egzistuoja daug asmenybių, kurios viena su kita konkuruoja. Su savo mama bendraujate vienaip, su tėvu kitaip, su draugėmis dar kitaip. Ir sutuoktiniai susitinka būdami vienokios asmenybės, bet vieną dieną vienas kitą gali pamatyti kitokius. Ir gali likti šokiruoti.
– Kada geriausia išeitis yra skyrybos, o kada dar vertėtų mėginti santykius gelbėti?
– Pagal tradicinės visuomenės vertybes, skirtis negalima. Turi kentėti, tobulėti, eiti į kursus, pas pshichoterapeutą, gal net pas užkalbėtojus – visaip bandyti spręsti santuokos problemas.
Bet modernus žmogus taip nemano, jis net iki galo nesusituokia. Dabar, kai pora keičiasi žiedais, vyrauja nauja tendencija, kuri tarsi reiškia: aš tau būsiu ištikimas tam tikrą laiką, mes tuokiamės tam tikram gyvenimo periodui, bet ne visam gyvenimui.
Manau, santuokų rūmai galėtų pasiūlyti dvi priesaikas. Žmonės prisiektų būti ištikimi vienas kitam iki gyvenimo pabaigos, o kitu atveju – penkerius metus. Pastaroji priesaika būtų kur kas realesnė.
Atsiranda šeimų, kurios susitaria tiesiog tam tikrą laiką kartu paauginti vaikus, o po to sprendžia, ar susitarimą pratęsti. Kiti turi draugą, pavyzdžiui, seksui. Tik dėl to susitinka savaitgaliais ir toliau lieka draugai. Yra tokia sąvoka – poliamorizmas – meilė keliems asmenims.
– Įmanoma mylėti kelis vyrus ar kelias moteris vienu metu?
– Myliu mamą, tėtį, sesę, tai kodėl negaliu mylėti trijų moterų vienu metu? Jeigu kitas žmogus su tuo sutinka, tai irgi turi tokią pat teisę.
Taip ir gyvena – pirmadienį su vienu, antradienį su kitu, trečiadienį su trečiu. Bet noriu pabrėžti, kad meilė šiuo atveju sieja iš tikrųjų, ji nėra apsimestinė.
Ko gero, tradicinių pažiūrų žmonės su tuo nesutinka, bet taip tikrai gali būti. Kai žmogus abejoja, skirtis ar ne – klasikiniu žmonos ir meilužės ar vyro ir meilužio atveju – vyras arba moteris tuo metu myli ir vieną, ir kitą. Užtai ilgai nesiskiria.
Trečia tendencija – aseksualumas. Kai kuriems žmonėms sekso nereikia, o jų sutuoktiniams – priešingai.
O kai kurie meilę ir seksą nori atskirti – gyvenkime kartu, bet turėkime ir kitų partnerių. Kodėl taip yra? Dėl to, kad žmonės nori naujų pojūčių ir pokyčių.
– Kieno noru dažniau skiriamasi – vyrų ar moterų?
– Praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio pradžioje dažniausiai pirmos skirtis norėdavo moterys. Nes į santuoką jos ateina su dideliais lūkesčiais. Vyras turi būti jautrus, suprantantis ir kartu vyriškas ir kietas. Kaip vyrui atitikti visus reikalavimus? Negali būti viskuo.
Vyrai susiduria su kita problema. Jie dažnai įsimyli moterį, kuri vaikščiojo į sporto klubą, laikėsi dietų, puoselėjo savo grožį, mokėsi gaminti, bet jau kitą dieną po vestuvių atsipalaiduoja. Juk užduotį jau atliko.
Ilgalaikiams santykiams labai svarbūs trys dalykai: kvapas, skonis ir prisilietimas. Ir jei bent vienas šių dalykų ima blogėti, partneris tai jaučia.
Pavyzdžiui, rūkymas ir alkoholio vartojimas 100 procentų keičia žmogaus skonį ir kvapą į blogąją pusę.
– Kodėl didelė dalis santuokų sudūžta po trejų ketverių metų?
– Tai galima pagrįsti remiantis biologiniais principais. Senovėje vaikas pats susirasti maisto galėdavo sulaukęs ketverių, tad tik iki tol jam reikėdavo abiejų tėvų. Bet situacija pasikeitė. Kada vaikas tampa savarankiškas? Būna – ir niekada.
– Regis, kad santuoka šiais laikais yra nykstantis reiškinys.
– Kad šeima išliktų, švelniai tariant, reikia titaniško darbo, pasiaukojimo. Tai lyg žygdarbis. Nuoširdžiai sakau, gerbiu tuos žmones. Tai sudėtinga.
Atkreipkite dėmesį – sukūrę šeimas žmonės pradžioje būna labai aktyvūs, o kuo ilgiau kartu gyvena, tampa vis ramesni.
Gatvėse galima pastebėti daugybę porų, einančių šalia, tačiau be jokių emocijų, dažnai žiūrinčių į skirtingas puses. Partneriai sąmoningai save slopina, pasineria į rutiną, kad nesužadintų savyje aktyvumo, nes tai jau pirmasis žingsnis neištikimybės link.
Vis dėlto tokių porų vis mažėja, nes visi nori gyventi dabartimi. Anksčiau pirmiausia žmonės įsimylėdavo, tik po to – seksas. Dabar atvirkščiai – pirmiausia seksas, o po to bandome įsimylėti. Kodėl?
Jei negavai sekso, kitą dieną tu su tuo žmogumi gali ir nesusitikti. Nes per didelės investicijos: per daug laiko skyrei ir negavai apdovanojimo.
O jeigu seksas būna, ir jis geras, tai galbūt jūs susitiksite, mėginsite megzti santykius ir gal vėliau įsižiebs meilė.
– O sąvoka „antroji sielos pusė“ jau nebeegzistuoja?
– Tai jau praeitis. Dabar manoma, kad žmogus yra daugiasluoksnis. Ir tie sluoksniai, švelniai tariant, jokio ryšio tarpusavyje neturi.
Žmogus vieną minutę gali būti ištikimas ir tikėti tuo, o kitą minutę be jokių problemų pakeisti nuomonę ir permiegoti su kuo nors kitu.
Šiuolaikinis žmogus gyvena išleisdamas vis kitas savo asmenybes, kurios netgi turi skirtingus norus ir mąstymą.
– Ir vis dėlto sakoma, kad skyrybų skausmas prilygsta išgyvenimams netekus artimo žmogaus.
– Pradėkime nuo to: kas yra meilė? Sąmonės susiaurėjimas, kai buvimas su tuo žmogumi sukelia didžiausią džiaugsmą. Tai tampa tarsi priklausomybe. Ir jeigu jums neduodama šio tariamo narkotiko, aišku, jausite kančias, jums skaudės.
Tačiau modernus žmogus sako: vietoj vieno narkotiko bus kitas. Dauguma dabar taip ir reaguoja. Bet ne visi. Išskiriami penki būdai, kaip žmogus reaguoja į skyrybas.
Tai žodinė agresija – plūstamas parneris ir kiti aplinkui. Fizinė agresija, kai puolama į atlapus. Trečiuoju atveju puolama į depresiją. Ketvirtuoju – atsiribojama, žvelgiama abejingai. O penktas būdas yra veikti. Susirasti kitą partnerį.
Psichologo darbas yra padėti reaguoti tinkamai. Viena svarbiausių klaidų, kurias darome, – pamirštame, kad mes visi esame rinkoje. Netgi jei susituokiame, vis tiek išliekame rinkoje.
Galima paprastai patikrinti. Kai į patalpą įeina būrys gražių priešingos lyties žmonių, jei jūsų žmogus toliau žiūri jums į akis, vadinasi, myli. O kai antroji pusė pradeda dairytis aplinkui, tai yra pirmasis požymis, kad meilė baigėsi.
– Ar įmanoma po skyrybų vėl susieiti ir toliau tęsti santykius?
– Aš visiems sakau: norite susitikti su savo buvusiu ar buvusia, susitikite, bet tai nereiškia, kad turite išsiskirti su nauju mylimuoju.
Turite teisę būti su visais, kurie patinka. Svarbiausia – būkite sąžiningi ir niekada nemeluokite partneriui. Jei patinka būti su keliais žmonėmis, prisipažinkite iš karto, gal tai kitam irgi patinka.
Dabar žmonės hiperaktyvūs, nori laisvai judėti, bet kartu jaučia nerimą dėl savo ateities, todėl nekuria ilgų rimtų šeiminių santykių. Išskyrus tuos, kurie gyvena pagal tradicines visuomenės normas.
Nereikia jausti kaltės, jei grįžote pas buvusį partnerį. Bet ir nereikia laukti, kad viskas bus gerai.
Modernioje visuomenėje geriau galvoti: ši mūsų kartu praleidžiama diena yra paskutinė, tad padarykime ją nuostabią. Kad vėl norėtume susitikti.
Ir taip gyvenkime kiekvieną dieną, tarsi paskutinę, be jokių atidėjimų iki rytojaus ar iki vasaros atostogų. Jei jums tai neįvyks, kas nors kitas tai padarys.
