Apie dabar kaip niekada iškilusį poreikį lavinti šį pojūtį pasakoja psichologijos mokslų daktarė, docentė Violeta Barvydienė, rudenį atidaromo identiteto instituto „iGrow“ viena iš įkūrėjų. Ji pastebi, jog šiuolaikiniam žmogui darosi vis sunkiau atsakyti sau į klausimus „kas aš esu?“ ir „kur aš einu?“: „Klausimai patys savaime nėra lengvi, tačiau žmonėms, turintiems psichologinį stuburą, į juos atsakyti daug lengviau. Vis dėlto, dažnas nieko nežino apie savąjį „aš“, tiksliau – jis jau būna primestas aplinkos, kurioje augome, kurioje formavomės, o kai jau tampame savarankiški ir lyg galėtumėme patys susikurti savastį, tai padaryti tampa sunku dėl išorinių aplinkybių, tokių kaip greitas gyvenimo tempas, informacinis triukšmas ir pan. Taip visą gyvenimą ir kankinamės nepatenkinti savimi ir savo gyvenimu, o nuolatiniais mūsų gyvenimo palydovais tampa nerimas, baimės ir abejonės.“
Psichologijos mokslo atstovai teigia, jog žmogui padėti pažinti savo tikrąjį „aš“ gali vidinis pojūtis, vadinamas intuicija. Ir nors jau beveik du dešimtmečius akademinėje aplinkoje intuicija vis dažniau įtraukiama į klasikinę psichologijos pojūčių sistemą, viešumoje ne tik trūksta informacijos apie šio pojūčio lavinimo svarbą, bet ir pati sąvoka „intuicija“ daug kam yra neaiški ir stereotipiškai asocijuojasi su kažkuo nesuvokiamu, neapčiuopiamu, niekada nepažintu, dėl to – nesamu pojūčiu. „Mūsų labiausiai išlavinti pojūčiai yra sensoriniai – išorinį pasaulį pažįstame per regą, klausą, uoslę, skonį ir lytą, tačiau juk egzistuoja ir šeštasis pojūtis – intuicija, – pabrėžia dr. V. Barvydienė. – Nepaisant to, kad visuomenė vis dar priskiria šią sąvoką mokslu nepagrįstai, tiek psichologų praktika, tiek ir moksliniai tyrimai rodo, jog intuicijos išlaisvinimas – viena svarbiausių visaverčio gyvenimo atramų.“
Lotyniškas žodis intueri reiškia „matyti, žiūrėti į vidų“. Psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas šį fenomeną vadino instinktyviu suvokimu, kai pastarasis nesiejamas nei su priežastimis, nei su pasekmėmis. „Intuiciją galime laikyti greičiausiu pažinimo būdu, nes signalas iš vidaus, t. y. iš mūsų pasąmonės, žmogaus sąmonę pasiekia automatiškai. Taigi, intuityviai sprendimą galime priimti labai greitai, kai logika paremti sprendimai reikalauja išsamių analizių ir išvadų, kurios gali būti toli gražu ne pačios tiksliausios dėl visuomenės primestų stereotipų, galvos perkrovimo nebūtinai teisinga informacija, aplinkos primestų mąstymo modelių ir pan., – sako dr. V. Barvydienė. – Intuicija turi būti kaip sprendimų priėmimo veiksnys, padedantis žmogui gyvenime, nes svarbiausias jos lavinimo tikslas – kad žmogus geriau suvoktų pats save, savo norus, dėl to geriau panaudotų savo potencialą ir apsibrėžtų savo judėjimo kryptį – taigi, pats susiformuotų savo tikrąjį „aš“, dar kitaip vadinamą žmogaus identitetu.“ O turint šį identitetą, pasak dr. V. Barvydienės, niekas nebeišmuš mūsų iš vėžių, nes žinosime, kas esame ir kur einame. Šių dviejų atsakymų žinojimas ir padeda gyventi visavertį gyvenimą.
Jei dažnai jaučiate nerimą, baimę, abejones – visa tai liudija kad pats metas lavinti savo šeštąjį pojūtį – intuiciją. O tai, atkreipia dėmesį dr. V. Barvydienė, yra nuoseklus darbas: „Norėdamas išgirsti savo intuiciją, žmogus turi nuolat rūpintis savo vidiniu pasauliu, tapti ypač jautrus savo vidinėms būsenoms: lavinti pojūčius, būti dėmesingas, stebėti save iš šalies, vertinti savo reakcijas, analizuoti pasirinkimų rezultatus ir mokytis – trumpai tariant, būti sąmoningas savo paties atžvilgiu.“ Kartais, pastebi specialistė, sunku atskirti intuiciją nuo įkyrių minčių ir stereotipinio mąstymo bei visuomenės įtakoje suformuotų idėjų, todėl geriausia tartis su specialistais, kaip neišklysti iš teisingo intuicijos lavinimo kelio.
