Vienas iš tų, kas sėkmingai vadovaujasi šiuo patarimu, yra Kanados programinės įrangos bendrovės „ScribbleLive“ viceprezidentas Michaelas Friedrichas. M. Friedrichui būti savimi reiškia dėvėti šortus darbe ir pasakoti galimiems klientams, kad jis, kol ieško savo būsto, glaudžiasi pas draugus.
Žaisti pagal savo paties nustatytas taisykles kol kas pasiteisina, sako M. Friedrichas. Užsienio kalbų mokėjimas, geri tarpkultūriniai įgūdžiai, įgyti keliaujant, o ne studijuojant universitete, – visa tai jam padėjo gauti gerai apmokamą darbą. Be to, nepaisant netradicinio elgesio, įmonėje jis toliau daro karjerą.
„Aš nesirūpinu įvaizdžiu tradicine prasme. Esu toks, koks esu, – sako 44 metų vyras. – Priimu savo tokį ir tuo didžiuojuosi.“
Tačiau ar patarimas būti savimi yra tinkamas visiems? Kiek verta atsiskleisti savo kolegoms? Gal kai kuriems iš mūsų tai tinka labiau nei kitiems?
Išsitrynusios ribos
Pasak Londono verslo mokyklos profesorės ir organizacinės elgsenos bei lyderystės ekspertės Herminios Ibarros, patarimas būti savimi tam tikromis aplinkybėmis gali būti netinkamas.
Pavyzdžiui, jos tyrimo duomenimis, paaukštintiems žmonėms kyla pavojus savo naujose pareigose patirti nesėkmę, jei jie turi labai tvirtą nuomonę apie savo „autentišką“ asmenybę. Vietoj to, kad savo elgesį pritaikytų prie pasikeitusių aplinkybių, jie viską daro taip, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, žmogus, kuris mano esąs atviras ir draugiškas, gali per daug atvirai dalytis mintimis bei jausmais, o tai gali sumažinti kitų pasitikėjimą juo ir jo darbo efektyvumą.
„Labai paprastas autentiškumo apibrėžimas – ištikimybė sau, – sako H. Ibarra. – Tačiau „autentiškas aš“ gali būti tai, koks esu šiandien, koks buvau visada arba koks galėčiau būti rytoj.“
„Autentiškumas kai kuriems žmonėms gali tapti pasiteisinimu siekiant likti komforto zonoje, – teigia H. Ibarra. – Susidūrę su pokyčiais jie dažnai sako, kad „tai ne man“, ir prisidengia autentiškumo siekiu, kad išvengtų pokyčių ir augimo.“
Prisitaikymą prie naujų aplinkybių lemia tai, ar esate „chameleonas“, ar „nuoširdusis“, pasak Minesotos universiteto profesoriaus Marko Snyderio. Jis sukūrė asmenybės testą „Savistabos skalė“.
„Chameleonai“ savo gyvenimą vertina kaip galimybę išbandyti įvairius vaidmenis ir kruopščiai renkasi žodžius ir darbus, kad padarytų reikiamą įspūdį, teigia M. Snyderis. O „nuoširdieji“ su kitais bendrauja be jokių kaukių, teigė jis.
Pasak M. Snyderio, kai nuolat patariama būti savimi, „chameleonai“ įgyja tam tikrą privalumą. Taip yra todėl, kad daugelyje darbų, ypač didelių įmonių aukštesnio lygmens pareigose, reikalingi žmonės, kurie sugeba greitai prisitaikyti prie aplinkybių.
Kito tyrimo duomenimis, tik padaręs gerą karjerą galite sau leisti būti autentiškas. Prireikia laiko, kad kiti pradėtų priimti tave tokį, koks esi.
„Vyresni žmonės visą gyvenimą mėgino, eksperimentavo, per klaidas išbandė įvairias savęs versijas, atrado tai, kas tinka būtent jiems, ir suformavo savo stilių, – teigia H. Ibarra. – Būti savimi studentams ir naujiems darbuotojams jie pataria iš geros valios, tačiau neretai pamiršta, kad jiems patiems tam prireikė 30 metų.“
Tiesiog patarti žmonėms būti savimi iš dalies pavojinga dėl to, jog jie gali pagalvoti, kad nieko daugiau nereikia, sako įdarbinimo specialistas Jeremiah Stone`as iš Niujorko.
„Būti savimi juk nereiškia, kad per darbo pokalbį ar darbo aplinkoje elgsitės taip pat, kaip su savo draugais. Tai reiškia, kad su kitais žmonėmis bendrausite autentiškai, kad jie supranta, koks esate, kas jums svarbu ir kokios yra jūsų vertybės, – sako jis. – Ir tai nėra blogas patarimas. Jis tiesiog nelabai naudingas.“
Net M. Friedrichas nėra tikras, kad „būti savimi“ yra išmintingas patarimas, ypač jaunesniems žmonėms. „Patarimas būti savimi – tai siūlymas pradėti tarsi nuo vidurio. Kaip galite būti savimi, jei nepažįstate savęs? – klausia jis. – Pirmiausiai pažinkite save ir išsiaiškinkite, kas jums teikia džiaugsmą.“
