Ar Lietuva pagal savižudybių skaičių visuomet lenkė Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes? Daugybę metų mūsų šalis buvo už geležinės uždangos ir tikslios informacijos nėra, tačiau galime vertinti tarpukarį.
Pagal kai kurią literatūrą, Lietuvoje tuo metu prieš save ranką pakeldavo penkiskart mažiau žmonių negu Austrijoje. Šiaurės Europoje irgi buvo panaši situacija.
Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę savižudybių skaičius ėmė sparčiai kilti.
Vienu momentu jis buvo labai aukštas – iki 50 žmonių 100 tūkstančių gyventojų. Žmonėms ekonomikos pasikeitimas buvo sudėtingas, kai kuriems tapo nepakeliamas.
Per pastaruosius dvejus metus, nuo tada, kai buvo įkurtas Savižudybių prevencijos biuras, savižudybių skaičius kiek sumažėjo – Lietuvoje nusižudė beveik 100 žmonių mažiau.
Skandinavijos šalyse savižudybių skaičius vidutiniškai 100 tūkstančių gyventojų pradėjo mažėti jau seniai: Švedijoje nuo 1970 metų rodiklis nukrito nuo 22 iki 10,77, o Suomijoje – sumažėjo iki 13,55. Europos Sąjungos valstybių vidutinis rodiklis yra 9,96.
Svarbiausi žodžiai, kuriuos galima išmokti išnagrinėjus Švedijos ir Suomijos savižudybių prevencijos modelius, yra du – bendradarbiavimas ir bendruomeniškumas.
Šiose Skandinavijos valstybėse sėkmingai veikiantis savižudybių prevencijos modelis yra sudarytas iš trijų dalių.
Pirma – atpažinti žmogų, kuris patiria emocinę krizę, ir nustatyti, kokio sunkumo yra jo būklė ir kur jį reikėtų nukreipti.
Antra – jei žmogui reikia skubios pagalbos, ją būtina suteikti iš karto. Šiame lygmenyje negali būti žodžių „vėliau“, „po savaitės“.
Trečia – kai žmogui suteikiama skubi pagalba, jis neturi būti paliekamas ramybėje.
Pagalba turi būti aktyviai siūloma, nuolat teiraujamasi, ar viskas gerai.
