Dirbdama universitete su studentais pastebėjau, kad daugiau nei pusė jų užduotis atlieka paskutinėmis akimirkomis. Ir tai nėra nei blogai, nei gerai. Tikrai pažįstu žmonių, kurie sėkmingai taip gyvena ir nenori nieko keisti. Ir turiu atvejų, kai formuojame naują įprotį, nes šis kainuoja per daug energijos, darbai yra atliekami nekokybiškai ir skatina nuolatinę saviplaką. Svarbu suprasti, kaip tinka jums.
Kodėl susiformuoja įprotis daryti darbą paskutinę minutę? Tokią akimirką mūsų kūnas mobilizuoja visas jėgas, ir darbą atliekate laiku. Jūs atrandate energijos taupymo būdą. Išskiriamas didelis kiekis adrenalino, atliekate užduotį, ir dar per labai trumpą laiką. Pasitenkinimas gautu rezultatu irgi yra. Taip ir susiformuoja atidėliojimo įprotis.
6 veiksmai, nuo kurių galite pradėti šiandien:
1. Raskite užduotyje tai, kas yra gerai, naudinga. Jei sau pasakote, kad užduotis bus sunki – smegenų procesai viską padarys, kad jus apsaugotų nuo sunkaus darbo. Iš čia atsiranda tingulys, sunkumo pojūtis, dėmesio išskaidymas. Tad turite pamatyti pozityvią užduoties pusę.
2. Skaidykite užduotį į mažesnes. Netinkamas pavyzdys: „Susirasiu partnerius verslui“. Tinkamas: „Iki 12 val. parašysiu elektroninį laišką galimiems partneriams, kurių sąrašą jau turiu.“
3. Neapibrėžtumas. Mažinkite jį. Nežinojimą mūsų smegenys priima kaip pavojų, tad ir kūnas reaguoja taip pat.
4. Įpročiai labai palengvina atidėliotojų dieną. Mums nereikia dėti papildomų pastangų, kad ryte susišukuotume, išsivalytume dantis. Taip yra dėl susiformavusio įpročio. Jums tai kainuoja nedaug pastangų ir atidėlioti net nekyla mintis.
5. Mes patys esame savo didžiausi kritikai. Dėl to dažnai net pradėti norimą veiksmą tampa sunku. Iš tiesų mes nežinome, kas bus po to, kai veiksmą padarysime. Siūlau pamėginti viską vertinti tik kaip faktus, nes kokią reikšmę pridedame, galime rinktis. Labai dažnas pavyzdys: „Aš turiu daug minčių, kuriomis noriu dalintis, bet kas gi manęs norės klausyti?“. Dėl tokios minties net neateinama iki konkrečių veiksmų, kurie padėtų įgyvendinti norą.
6. „Aš dar nepasiruošusi. Man trūksta patirties, žinių.“ Ir taip kalba 42 metų moteris, kuri tema domisi daugiau nei 3 metus. Pradėkite net ir tuo atveju, jei dar jaučiatės nepasiruošę. Nutinka taip, kad pradėjus pamatai, jog žinių užtenka ir supranti kur lik toliau gali eiti.
