Neabejingi žmonės netruko išsakyti įvairias mintis, ką būtų galima padaryti – vieni siūlė pasirašyti peticijas, raginančias drausti bet kokį smurtą prieš vaikus, kiti kūrė feisbuko grupes, kuriose raginama anonimiškai pranešti apie skriaudžiamas vaikus arba matomą smurtą.
Vis dėlto Kėdainių tragedija parodė, kad abejingiausi liko greta šeimos gyvenę kaimynai, kurie buvo arčiausiai visą dieną kankinamo berniuko.
Visuomenininkai, siekdami užkirsti kelią panašioms tragedijoms, ragina kaimynus nelikti abejingais ir vos tik įtarus galimą smurtą prieš vaikus, belsti į kaimynų duris. Socialinė iniciatyva „Pasibelsk“ skirta atsakingiems kaimynams, kuriems rūpi, kas dedasi už sienos.
Psichologė Milda Karklytė, kuri prisideda prie akcijos įgyvendinimo, pateikė praktinių patarimų, kaip reikėtų elgtis, kaimynystėje išgirdus smurto atvejį.
Beldimas atitrauks agresorių nuo aukos
Pasak pašnekovės, kaimynai yra pirmieji, kurie gali sureaguoti į galimą smurto protrūkį.
„Jokiu būdu nereikia eiti pas kaimynus ir pradėti jiems moralizuoti. Visų pirma, išgirdus neaiškios kilmės triukšmą, raudantį ar meldžiantį padėti vaiką, reikėtų paskambinti kaimynui į duris ir pabandyti nukreipti dėmesį nuo to, kas ten vyko.
Socialiai atsakingas kaimynas gali paprašyti kaimyno druskos, pasiklausti, ar pas jį namuose nedingo elektra. Visada galima paprašyti patraukti automobilį kieme arba padėti atnešti dėžes iš rūsio.
Agresoriaus atitraukimas nuo galimos aukos gali išgelbėti gyvybę, ir tai privalu žinoti“, – kalbėjo psichologė.
Svarbiausia – užmegztas kontaktas
Ji pabrėžė, kad, prieš beldžiantis į kaimynų buto duris, būtina pasirūpinti ir savo saugumu. Jei greta gyvenanti šeima neseniai atsikraustė ir iki tol nesate su jais bendravę, vertėtų deramai įvertinti situaciją ir tik tada eiti. Į pagalbą pašnekovė ragino pasikviesti daugiau kaimynų arba deleguoti vyrą, kuris įvertintų situaciją.
Tai, kad vaikas verkia, ne visada reiškia, kad namuose prieš jį smurtaujama. Tikėtina, kad vaikas rodo kaprizus, prastai jaučiasi arba verkia dėl nepatenkintų įnorių.
Pasak jos, jei neabejingas kaimynas pasibels į namų duris, kuriuose – saldainio negaunantis trimetis verkia, nuo to nieko blogo nenutiks. Anaiptol, vaiko mama paaiškins situaciją, o ir pirmasis kontaktas su kaimynais bus užmegztas.
„Tokiu atveju kaimynai nuėję neturėtų moralizuoti. Atvirkščiai, jiems reikėtų pasiūlyti pagalbą, padėti nukreipti dėmesį. Svarbiausia – parodyta iniciatyva. Juk niekas dėl trijų metų vaiko krizės arba tam tikrų raidos etapų policijos nekviečia“, – paaiškino M.Karklytė.
Auga vaikai, auga ir bausmės
Psichologė trejus metus bendrauja su tėvais ir padeda jiems užmegzti ryšį su savo vaikais. Ji aiškina jiems, kad vaikus galima auklėti ir be smurto bei bausmių.
„Sakoma, kad „beržinė košė“ nėra smurtas, tačiau nuo švelnaus krepštelėjimo juk viskas prasideda.
Iš pradžių – lengvas sudavimas, o vėliau bausmės kartu su vaikais ir agresoriaus pykčiu ima augti. Juk augantys vaikai, pirmą kartą gavę lupti, antrą kartą į tokį patį sudavimą nebesureaguos“, – kalbėjo M.Karklytė.
Smurtautojas paprastai yra labai silpnas, jaučiasi neįvertintas, todėl negali prisitaikyti prie aplinkos. Norėdamas dominuoti, jis bando aplinką priderinti prie savęs. Vienas iš būdų – tai padaryti jėga.
Socialine kampanija „Pasibelsk“ norima edukuoti, šviesti visuomenę, kaip reikėtų reaguoti į smurto apraiškas ir kaip atsakingai elgtis, kad savo įsitraukimu nepakenktumėme nei sau, nei tiems, kuriuos norime apsaugoti.
Kampanijos metu bus pateikiami psichologų, vaikų elgsenos specialistų, teisininkų, policijos pareigūnų patarimai, ką daryti, kai matoma ar nujaučiama prievarta prieš vaikus, smurtaujama.
