Apnuodyti gyvenimai: kodėl Donaldas Trumpas bijo spausti ranką?

Psichologai pastebi, kad neracionali baimė – fobija – kamuoja vis daugiau šiuolaikinių žmonių. Be to, atsiranda ir naujų, sparčiai plintančių fobijų, pavyzdžiui, baimė likti be mobiliojo telefono. Tai dar vadinama nomofobija.

Jei manote, kad neracionalios baimės kamuoja tik vaikus ar psichikos sutrikimų turinčius žmones, labai klystate. Fobijos būdingos net patiems protingiausiems, garsiausiems ir turtingiausiems planetos žmonėms.

Kamuoja mizofobija

Jei jums nekelia nemalonių jausmų rankos paspaudimas nepažįstamiesiems, turbūt nė neįsivaizduojate, ką tai darydamas patiria kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas (70 m.).

Aktyviai rinkimų kampanijoje dalyvaujantis amerikietis milijardierius pastaruoju metu ranką spaudžia kaip niekada dažnai. O tai daryti jis tiesiog bijo.

Pasirodo, provokuojamais pareiškimais garsėjantį milijardierių kamuoja mizofobija – infekcijų ir purvo baimė, todėl jam ypač nemalonu spausti ranką nepažįstamiems žmonėms. Šį, regis, visiems priimtiną mandagų veiksmą jis vadina barbarišku.

D.Trumpo baimė visiems gerai žinoma – iš jos nesibodi pasišaipyti jo oponentai. O ir pats milijardierius pripažįsta plaunantis rankas taip dažnai, kaip tik gali, nes po to jaučiasi kur kas geriau.

Tokia pat baimė, kaip ir nekilnojamojo turto magnatą, kamavo ir garsųjį XIX amžiaus filosofą Friedrichą Nietzsche. Vienas žymiausių mąstytojų su aplinkiniais visuomet sveikindavosi nenusimovęs pirštinių.

O štai jo amžininkas garsusis danų pasakų kūrėjas Hansas Christianas Andersenas labiau už pačią mirtį bijojo būti palaidotas gyvas. Ši sena kaip pasaulis baimė dar vadinama tapofobija.

H.Ch.Andersenas garsėjo ne tik savo neurotišku būdu, bet ir daugybe baimių. Pavyzdžiui, jis bijojo gaisro, šunų ir kiaulienos. Šios mėsos garsusis danas nevalgė bijodamas užsikrėsti trichinelioze.

Todėl kai paskutinėmis savo gyvenimo dienomis H.Ch.Andersenas meldė draugų perpjauti jam venas, kai jiems pasirodys, kad jis išleido paskutinį kvapą, jie labai nesistebėjo.

Dorothea Melchior, kurios namuose Kopenhagoje ir buvo apsistojęs H.Ch.Andersenas, tuomet netgi juokavo, kad jis turėtų parašyti ir šalia savęs turėti raštelį: „Aš tik atrodau miręs.“

Beje, kalbama, kad toks raštelis ne tik visada buvo ant rašytojo stalo, – tokį pat jis nešiojo ir pasirišęs po kaklu.

Geru humoru, subtilia ironija, lakia fantazija ir gyvenimo išmintimi garsėjęs rašytojas, labiausiai žinomas kaip pasakų vaikams „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“, „Naujieji karaliaus drabužiai“, kūrėjas, išgyveno iki septyniasdešimties metų.

Baimė būti palaidotam gyvam kamavo ir daugiau garsių asmenybių. Pavyzdžiui, romantiškąjį lenkų kompozitorių bei pianistą Fredericą Chopiną, vieną garsiausių XIX amžiaus filosofų Arthurą Schopenhauerį ir dinamito išradėją, Nobelio premijos steigėją Alfredą Nobelį.

Švedų inžinierius ir chemikas savo testamente rašė norintis, kad po mirties jam būtų perpjautos venos, ir tik po to, kai patyrę gydytojai galės patvirtinti jo mirties faktą, palaikai turėtų būti sudeginti. Išradėjas mirė sulaukęs 63 metų nuo insulto San Reme, Italijoje, o palaidotas Stokholme, gimtojoje Švedijoje.

Jei manote, kad baimė būti palaidotam gyvam egzistavo tik tolimoje praeityje, kai niekas nežinojo priemonių, padedančių įrodyti žmogaus mirtį, labai klystate. Tapofobija kamuoja ir šių dienų garsenybes.

Televizijos seriale „Bafi, vampyrų žudikė“ („Buffy the Vampire Slayer“) išgarsėjusi aktorė Sarah Michelle Gellar (39 m.) neslepia be galo bijanti kapinių ir to, kad gali būti palaidota gyva.

Amerikiečių aktorė pati pripažįsta, jog jos baimė neracionali, tačiau ką padaryti, kad ji išgaruotų? Atsakymo į šį klausimą Holivudo žvaigždė nerado iki šiol.

Nepadėjo ir tai, kad vaidindama antgamtine jėga pasižyminčią merginą, kovojančią su vampyrais, S.M.Gellar viename epizode iš tiesų kapinėse buvo palaidota gyva.

„Mane buvo apėmusi isterija. Tai buvo vienas sunkiausių dalykų, ką man teko vaidinti. Kai kuriems žmonėms patinka kapinės, bet ne man. Važiuodama namo visą kelią verkiau. Tai buvo tiesiog siaubinga!“ – prisimena S.M.Gellar.

Nepagrįsta tamsos baimė kamuoja ir aktorius Megan Fox (30 m.) bei Keanu Reevesą (51 m.). Jie taip bijo tamsos, kad jų namuose ištisą parą dega šviesa.

Paprastai tamsos baimė – niktofobija – pasireiškia vaikystėje, tačiau kai kurie žmonės iš šios baimės ne tik neišauga, bet su metais ji tampa vis sunkesnė ir varginanti.

„Visą gyvenimą bijau tamsos. Namie visada palieku įjungtus šviestuvus, o jei jie išjungti, bėgu per kambarį, kad kuo greičiau įjungčiau. Negaliu eiti per tamsų kambarį. Bijau to, ko negaliu matyti“, – neslėpė seksualioji M.Fox.

Kas galėtų pamanyti, kad net vienas geriausių pasaulio tenisininkų, savo konkurentams baimę teniso aikštynuose varantis Rafaelis Nadalis (30 m.) taip pat bijo tamsos? Geriausias Ispanijos tenisininkas ir penktoji pasaulio raketė negali užmigti, jei namuose tamsu. Todėl dažniausiai sportininkas užmiega ant sofos žiūrėdamas televizorių.

R.Nadalis nesistengia atrodyti bebaimis ir savo fobijos neslepia. Savo autobiografijoje garsusis ispanas aprašo, kaip jo bute gimtojoje Maljorkoje dingus elektrai išsigandęs skambino šalia gyvenančiai motinai, kad ji ateitų jam padėti.

Tamsos baimė – ne vienintelė, kamuojanti žymųjį tenisininką. Jo fobijų sąrašas gana ilgas. Pasirodo, fiziškai stiprus vyras bijo žaibo, šunų, vorų, sraigtasparnių ir net dviračių.

Tamsos baimė kamuoja ir amerikietę aktorę bei dainininkę Jennifer Love Hewitt (37 m.), bet ji – ne pati keisčiausia. Pasirodo, tamsiaplaukė gražuolė, išgarsėjusi vaidmenimis siaubo filme „Žinau, ką veikei aną vasarą“ ir jo tęsinyje, iki šiol bijo po jos lova besislepiančių monstrų.

Galbūt kam nors tokia baimė ir atrodo juokinga, bet tiktai ne kitai pasaulio žvaigždei – amerikietei Serenai Williams (34 m.).

Geriausia pasaulio tenisininkė neslepia, kad suvaldyti šią keistą baimę jai pavyksta ne visuomet, – tada ji miegamajame palieka įjungtą šviestuvą ir vis patikrina, ar po jos lova tikrai nieko nėra.

Turbūt ironiška, kad garsiojo Paryžiaus simbolio – Eiffelio bokšto – kūrėjas inžinierius Gustavas Eiffelis nežmoniškai bijojo aukščio, o tokios scenos garsenybės kaip seksualioji Marilyn Monroe, neeiliniais gabumais garsėjanti aktorė bei dainininkė Barbra Streisand (74 m.) ar ekscentriškasis Woody Allenas (80 m.) kankinosi dėl scenos baimės.

Beje, pastarojo baimių sąrašas turbūt vienas ilgiausių visame Holivude. Vienas ryškiausių XX amžiaus kino kūrėjų bijo vorų, maudytis duše, jeigu iš jo nenutekėjęs vanduo, vėžio ir kitų ligų, aukščio, liftų, tunelių, mažų kambarių, ryškių spalvų, minios ir net vaikų.