Dėl šios smegenų savybės lengva manyti, kad kiti žmonės klysta, ir labai sunku pamatyti, kai klystame patys. Nebent... mes nustembame.
„Nuostaba sako mums, kad mes tikėjomės kažko kito, net jei mes nesuvokėme, kad tikimės kažko apskritai“ , – sako Harvardo universiteto psichologijos profesorius Danielis Gilbertas.
Nuostaba yra emocija, kuri praneša jums, kad pasaulis yra ne toks, kokį jį įsivaizduojate. Nustebimas rodo, kad jūs kažko nežinote, arba jūs (galbūt) klystate!
Kodėl mes viską žinome?
Informaciją, kuri patvirtina jūsų tikėjimą, jūs nesąmoningai priimate, o tokią, kuri prieštarauja, atmetate. Juk pakeisti tvirtą savo nuomonę reikalauja ne tik daug įsigilinimo ir pastangų, laiko ir proto, bet ir saugios pasaulėžiūros susvyravimo, skausmo ir nemalonumo. Todėl daug paprasčiau yra atmesti savo įsitikinimams prieštaraujančią informaciją, paaiškinus ją savaip.
Grupė Masačiusetso universiteto mokslininkų atliko subjektyvumo interpretavimo tyrimą. 2004 metais per Amerikos prezidento rinkimus buvo atrinkti rinkėjai, tvirtai apsisprendę palaikyti vienos arba kitos partijos kandidatą. Jiems buvo pateiktos trys poros, vienas kitam prieštaraujančių, pareiškimų. Viena pora buvo priskirta kairiosios partijos kandidatui, kita – dešiniosios ir trečia – politiškai neutraliai viešai figūrai. Taip pat buvo pateiktas galimas prieštaravimų paaiškinimas.
Tiriamiesiems reikėjo pasirinkti, kurie iš trijų paaiškinimų yra nenuoseklūs ir neįtikinami. Atsakymuose išryškėjo ryškus skirtumas tarp tiriamųjų, kurie palaikė vieną arba kitą kandidatą į prezidentus. Jie pateisino savo mėgstamo kandidato prieštaravimus, bet nepateisino kitų dviejų.
Smegenų magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad vertinant mėgstamo kandidato nusišnekėjimą, smegenyse stipriai dalyvavo emociniai smegenų centrai, ko nebuvo, vertinant kitus du asmenis. Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad subjektyvus vertinimas visiškai nepriklausė nuo tiriamųjų intelekto koeficiento, ar išsilavinimo.
Taigi, sugebėti viską paaiškinti ir pagrįsti savo nuomonę, kokia ji bebūtų, yra visiškai įprasta psichologinė savybė, būdinga kiekvienam iš mūsų.
Kas yra nuostaba
Jei matote stiklinę su vandeniu ant stalo krašto, tikitės, kad papurčius stalą, ji nukris ir vanduo išsilies. Jei lauke ką tik lijo, pasiimate skėtį, nes prognozuojate, kad lis ir vėliau. Jei vaikas neruošia pamokų, tikite, kad jis negaus gerų pažymių.
Remdamosis savo žiniomis, patirtimi ir tikėjimu, jūsų smegenys prognozuoja, kas bus toliau. Esate matę tekstą, kurio žodžiuose sumaišytos raidės? Šios prognozės dėka galite skenuoti tokį tekstą ir suprasti jo reikšmę. Jūsų smegenims užtenka užuominos ir jos pačios sudėlioja likusias dėlionės detales.
O va nustembate tuomet, kai neteisingai prognozuojate ateitį. Kai vaikas nesimokydamas vis tiek neša gerus pažymius. Kai stiklinė nenukrenta, bet atvirkščiai, pasislenka link vidurio stalo. Kai visą dieną lietaus nei kvapo, nors prognozės sakė kitaip. Kai jūsų tikėjimas pasaulio santvarka neatitinka tikrovės – tuomet jūs nustembate.
Siurprisologė Tania Luna, parašiusi visą knygą apie nustebimą “Staigmena: priimk nenuspėjamą ir priartink netikėtą “, sako, kad nustebimas yra neuropsichologinis pauzės mygtukas. Jis priverčia sustoti tiek jūsų kūną, tiek protą. Nustebimas kelioms sekundėms pilnai okupuoja dėmesį, jį lydi sustingimas, smalsumas, noras jį (stebėtiną dalyką) paaiškinti, įsitikinimų keitimas ir noras savo atradimu pasidalinti su kitais.
Gal ir neblogai yra pauzė, kai negalime nei sekundei sustoti nuo lėkimo? Bet svarbiausia, leisti sau nustebti, yra leisti sau pamatyti, kad nesate toks protingas ir kažko jūs, visgi, nežinote.
Nuostaba padeda mokytis
Dar nemokantiems kalbėti 11-kos mėnesių vaikams buvo rodomi stebinantys dalykai. Jie žinojo, kad mašinėlė, privažiavusi prie krašto, nukrenta. Žinojo, kad riedėdamas kamuolys sustoja prie sienelės. Bet kai mašinėlė staiga nenukrito, o važiavo toliau oru, o kamuoliukas pervažiavo kiaurai prie sieną, jie rinkosi žaisti ir tyrinėjo būtent tuos, stebuklingus ir stebinančius žaislus.
Stebėtis yra natūrali vaiko būsena. Suaugus nustebimas rodo, kad kažkas vyksta ne taip, kaip tikėjotės. Ir dažnai tai nėra malonus jausmas. Kažkas įsiveržė į jūsų žinių ir taisyklių tvirtovę, kurią pasistatėte iš kurios žvalgotės į pasaulį. Todėl dažniausia natūrali reakcija į nuostabą yra: “Aš galiu tai paaiškinti, nekeičiant savo įsitikinimų “ .
O kartais jūsų smegenys naujas, stebinančias detales panaudoja ne tik nepaneigti jūsų įsitikinimų, bet ir dar labiau pagrįsti juos. Jei jūs turite geriausią draugę, kuri jau kelis mėnesius jums neskambina, jūs negalvojate, kad ji nebesidomi jumis, bet būdama geriausia jūsų drauge, tik rūpinasi jūsų privatumu ir nenori trukdyti savo skambučiais.
Jei manote, kad visi gydytojai laukia dovanų ir jums reikia ilgai laukti priėmimo, jūs tikrai žinote, ne dėl žmonių kiekio laukiate, o todėl, kad dar nieko nedavėte.
Bandymas atmesti stebinančias detales ar savaip jas paaiškinti yra nesąmoningas kiekvieno žmogaus smegenų darbas. Juk jūs nuoširdžiai tikite, kad esate teisūs.
Tik priėmus nustebimą kaip ženklą, kad galbūt yra ne taip, kaip galvojate, jūs galite išmokti kažko naujo. Gal draugė nutolo ir nebėra jūsų geriausia draugė? Tuomet jums reikia judėti į priekį ir bendrauti su naujais žmonėmis. O kodėl tas gydytojas kratosi jūsų dovanos? Gal yra toks užimtas, nes daug žmonių ir jis visai nesitiki užmokesčio?
Juk nereikia niekur keliauti, kad praplėstumėte savo akiratį. Užtenka nustebti. Nustebti, iš to pasimokyti, o tuomet pasaulis ima, ir atidaro dar vienas stebuklingas dureles, už kurių dar nesate buvę.
Nustebti darosi vis sunkiau
Tačiau metams bėgant jūs stebitės vis mažiau. Suaugę nesąmoningai vengiate tos kvailos nustebimo išraiškos (pražiota burna, išpūstos akys, keisti garsai) ir to sustingimo, kurį sukelia ši emocija.
Jūs nekenčiate kažko nežinoti ir nekontroliuoti to, kas aplinkui. Juk viską, ko nežinote, galite “pasigooglinti“ . Turite viską žinoti. Turite pritapti prie kitų visa žinančių. Gėda yra pasakyti, kad kažko nežinote, nes jus palaikys kvailu ar geriausiu atveju, naiviu. Jauni žmonės jaučia konkurenciją, nenori būti prastesniais už bendraamžius. Todėl apsimeta visažinančiais.
Kuo ilgiau gyvenate, tuo dar mažiau stebitės. Vaikai stebisi nuolat, kiekviena diena yra nauja ir stebėtina, jie intensyviai mokosi pažinti pasaulį. Suaugus pasaulį pažįstate jau geriau, esate gavę daug informacijos, todėl galite prognozuoti, kas bus toliau, nebeleisdami sau nustebti. Pavyzdžiui, jei žiūrite siaubo filmą pirmą kartą, jus ištiks nuostaba, pamačius tai, ko nesitikėjote. Jei žiūrite tokį filmą šimtąjį kartą, jau numatote visus modelius, kuriais režisierius stengsis jus nustebinti.
Tačiau, Paulas Grahamas, rašytojas, investuotojas ir programuotojas, sukūręs Lisp, sako, kad kuo daugiau sugebame pamatyti stebinančių dalykų, tuo lengviau pastebime jų dar daugiau. Tai reiškia, kad mums senstant, gyvenimas turėtų darytis labiau ir labiau stebinantis.
Sėkmingai investuojantis į naujus IT projektus, jei pats nepatiki naujo projekto idėja, jis stengiasi neleisti savo paties įsitikinamams nuslopinti potencialą, kurį mato idėjos autoriuose. Net jei ir netiki, kad jiems pavyks, nes taip sako jo pačio smegenų prognozė, investuoja į tuos, kurie yra atviri, plačių pažiūrų, pasitiki savimi ir nemano, kad keisti nuomonę yra silpnumo požymis. Kurie jaučia intrigą, pastebėję stebinančią detalę, kuri, galbūt, jiems atvers naują, dar nematytą perspektyvą.
Ir, kaip matyt, tokia strategija jam puikiai pasiteisina.
Nuostaba sukelia laimę ir veda į tiesą
Malonus nustebimas išlaisvina smegenyse laimės hormonu vadinamą dopaminą, kuris yra siejamas ir su romantiška meile. Poros siurprizai vienas kitam neleidžia meilės drugeliams nutūpti. Dopaminas išsiskiria ir tada, kai mes patiriame kažką naujo, todėl nuolat tikriname savo feisbuką ir elektroninį paštą, tikėdamiesi ten rasti naują žinutę.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu restorane padavėjas atnešdavo vieną mėtinį saldainį dovanų. Dėl vieno mėtinuko arbatpinigiai išaugo 3 procentais. Tačiau, jei po kiek laiko padavėjas atnešdavo dar vieną saldainį, kurio klientai jau nesitikėjo, dar pasakydamas ir kažką malonaus, arbatpinigiai išaugo 14 procentų.
Julija Galef, viena iš Amerikos Taikomojo racionalumo centro įkūrėjų, sako, kad jei žmonija neieškotų detalių, kurios stebina, iki šiol manytų, kad žemė plokščia.
Tiesos reikia ieškoti detalėse, kurios mus stebina. Tokių detalių, neatitinkančių įsivaizduojamos tiesos, ieškojimas yra viso mokslo pagrindas.
Tą patį sakė ir mokslo daktaras ir rašytojas Isakas Asimovas: “Pati nuostabiausia frazė, skambanti moksle, skelbianti naujus išradimus ir žmonijos pažangą, yra ne “Eureka!“, bet “O, tai keista“ .
Stebėtinų dalykų pastebėjimas nėra susijęs su tuo, kiek jūs keliaujate, kiek daug žinote ar koks protingas esate. Tai visai nėra susiję su intelektu. Svarbu, ką jūs jaučiate.
Ar norite gintis nuo pasaulio, ar jį pažinti? Ar jums būtina nušauti kiekvieną jūsų įsitikinimams prieštaraujančią mintį, ar leisti sau pajusti šiek tiek diskomforto, bet pastebėti savo nuostabą ir įvertinti ją ne kaip grėsmę, bet kaip ženklą, kad kažko naujo galite išmokti?
Kviesdami pasaulį jus stebinti ne tik pagaminsite laimės hormono, išlaikysite romantiškus santykius, bet atrasite daug naujų, neįtikėtinų dalykų.
O pabaigai apie 2014 metais per BBC nuskambėjusią stebinančią istoriją, kai Facebook'as už 19 milijardų dolerių nupirko WhatsApp’ą. Prieš tai Instagram’a jiems kainavo tik vieną milijardą dolerių. Todėl ši, iš niekur nieko atsiradusi milžiniška suma sukėlė didžiulį viso pasaulio nustebimą.
Straipsnio apie šį įvykį tema, visgi, nebuvo sandėrio kaina. Jo tema buvo nuostaba:
„Patys sėkmingiausi pasaulyje žmonės ir organizacijos yra tos, kurios priima nuostabą. Netikėtumo priėmimas, kitaip nei jo baimė, yra tikro stūmimosi į priekį raktas, taip pat kaip buvimo protingesniu ir labiau prisitaikančiu. “
