Ir visai nesvarbu, kad susikoncentravus į asmenukes patys eksponatai liks neapžiūrėti ir gal net nepastebėti.
Savaitgalį su šeima apsilankėme dinozaurų parke, įsikūrusiame ant prekybos centro „Ozas“. Na žinoma, suaugusiam žmogui ten nėra itin įdomu. Dinozaurų figūros juda ir bando šiurpinti skleidžiamais riaumojimo garsais, lyg prastame holivudiniame filme. Ne visų figūrų dydžiai atitinka aprašymuose nurodytus realius.
Tačiau iš greta lentelėse pateiktų aprašymų galima šį bei tą sužinoti apie konkretaus priešistorinio roplio gyvensenos ypatumus. Pavyzdžiui, kam būdavo skirti jų kūną puošiantys ragai ir atsikišusios plokštės, kodėl būtent tokia snukio forma.
Mūsų septynmetei tokia informacija buvo visai įdomi. Pagal snukio formą, o veikiau dantis jame, ji vos pasižiūrėjus ir dar neskaičius aprašymo atskirdavo, kuris roplys žolėdis, o kuris mėsėdis.
Apžiūrinėdami dinozaurus ir skaitydami jų aprašymus nuolat susidurdavome su kita šeimynėle. Maždaug dešimties metų mergaite ir dviem suaugusiomis moterimis, matyt, jos mama ir močiute. Tos trijulės nebuvo įmanoma nepastebėti – ir ne dėl stambių gabaritų.
Mergaitė laigė nuo vieno dinozauro prie kito tik tam, kad vos pribėgusi atsistotų į jį nugara, ir iš paskos atskubėjusi mama ją nufotografuotų, kraipančią užpakalį. Daug kadrų, ne vieną – fotosesija užtrukdavo, ir mes, beskaitantys aprašymus, kurie – tik pamanyk, – kažkodėl pastatyti pačiame priekyje, nepatenkintoms asmenukių darytojoms gadinome vaizdą.
Situacija aiški, eilinį kartą patvirtinanti faktą – daugumai piliečių įdomūs tik jie patys. Jeigu neturėsi galimybės pademonstruoti, kad buvai pasižiūrėti dinozaurų, tai neverta jų ir žiūrėti, nes jie patys savaime į save sukoncentruoto proto nesudomina.
Ir visur kitur tas protas pasąmoningai ieško tik „savęs“. Lietuvos žiniasklaida dažnai sulaukia priekaištų – neva, kodėl rašo vien apie „užpakalius“. Toks paverkšlenimas socialiniuose tinkluose – garantija, kad sulauksi daugybės patiktukų, nes visi tavo draugai su džiaugsmingai šventu pasipiktinimu pritars, kad būtent taip ir yra.
Maždaug prieš savaitę vienas šou ir politikos verslų atstovas feisbuke liejo karčią nuoskaudą, kodėl „LT medijos“, kitaip nei užsienietiškos, nesudomina stirniuką išgelbėjusio užsienio lietuvio istorija. Nors ši istorija buvo kuo plačiausiai, per visą straipsnių seriją, dar praėjusiais metais ištrimituota visuose didžiuosiuose portaluose bei laikraščiuose.
Tiesiog gerbiamas ponas sugebėjo tos žinios nepastebėti, o pamatė tik dabar kažkokiame užsienietiškame „klikus“ renkančiame senų naujienų puslapėlyje.
Gerbiamieji, jeigu jūs, atsidarę lietuvišką naujienų portalą, matote tik užpakalius, na, dar kraują ir pigias pramogas, skubėkite ne dėl to skųstis, o verčiau nusišypsokite ir pamojuokite sau į ekraną – nes jūs žiūrite į savo atvaizdą veidrodyje.
Taip, pakartosiu tą banalią frazę, kad žiniasklaida yra visuomenės veidrodis. Bet ne ta prasme, kad įtaikauja prasčiokiškam skoniui, pateikdama vien tokią informaciją, kuri garantuotai sudomins. Visa kita informacija – apie įdomias, stiprias, bet „užpakalių“ nedemonstruojančias asmenybes, apie kultūros renginius, apie istorinius įvykius, apie gyvosios ir negyvosios gamtos įdomybes, mokslo naujoves, – portaluose taip pat yra. Žurnalistai atlieka eksperimentus ir tyrimus, sugaišta daug laiko ruošdami išsamius interviu.
Ši informacija netgi nebūna giliai „užkišama“ – priešingai, eksponuojama aukščiausiose pozicijose, juk darbo daugybė įdėta. Tik šios informacijos dažnas skaitytojas kažkodėl sugeba nematyti. Lyg kokia marška akis būtų aptraukusi, pritaikyta regėti vien tai, kas buka ir prasčiokiška. Tą rodo perskaitymų ir peržiūrų skaičiai, kurie nė iš tolo neprilygsta dviejų – trijų pastraipų žinučių „apie užpakalį“ perskaitymų skaičiams.
Taigi, žiūrite į ekraną ir matote užpakalį? Vadinasi, matote save. Ir niekas nekaltas. Dėl to bent jau nesiskųskite viešai. Verčiau protingai patylėkite ir pasižiūrėkite ir į kitas antraštes, kitas nuotraukas – tikrai atrasite visko, tinkančio įvairiausiam skoniui. Gal netgi įvyks stebuklas ir išmoksite tai pastebėti.
Beje, ir į holivudiškus dinozaurus kartais verta atsisukti ne užpakaline dalimi. Net jeigu neišeis tuo pasigirti feisbuko draugams.
