Pagyrūniškas futbolo genijus Cristiano Ronaldo (31 m.) į varžovų aistruolių pašaipas atkirto: „Esu turtingas, gražus ir nuostabus žaidėjas. Jie man pavydi.“
Šveicarijos žiniasklaidos verslininkas Rogeris Schawinski (71 m.) knygoje „Esu visų svarbiausias“ aiškinasi, kodėl daugelis yra linkę į narcisizmą.
Neseniai atsistatydinęs tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) prezidentas Josephas Blatteris (80 m.) save net prilygino Dievui: „Aš kenčiau, bet ir Kristus kentėjo. Tačiau dabar man vėl viskas gerai.“
Kai žymiausiam pasaulio narkotikų bosui, meksikiečiui Joaquinui Guzmanui (61 m.), pavarde El Chapo (Neūžauga), pastarąjį kartą pavyko pabėgti iš kalėjimo, jam į galvą šovė dvi pakvaišusios idėjos – apie savo „didvyriškus žygius“ sukurti filmą ir susitikti su Holivudo žvaigžde Seanu Pennu, taip pat duoti interviu žurnalui „Rolling Stone“.
Šis susitikimas padėjo policijai aptikti garsiausio dabarties nusikaltėlio pėdsakus – ir El Chapo per savo puikybę vėl atsidūrė kalėjime.
Kai septyniskart „Tour de France“ laimėtojo Lance’o Armstrongo (44 m.) paklausė apie didžiausią jo gyvenimo klaidą, jis apgailestavo ne dėl dopingo vartojimo, o dėl to, kad pasirinko lenktynių sportą.
Šveicarijos laidų vedėjas, žiniasklaidos verslininkas ir buvęs Vokietijos televizijos kanalo SAT 1 vadybininkas R.Schawinski knygos „Esu visų svarbiausias“ paantraštei pasirinko klausimą: „Kodėl narcisistai patiria nesėkmę?“.
Jis rašo apie vyrus, kuriuos dėl jų pasipūtimo ištiko skaudūs likimo smūgiai. R.Schawinski mini buvusią futbolo žvaigždę Franzą Beckenbauerį (70 m.), kurio pastangomis Vokietijoje 2006-aisiais buvo surengtas pasaulio futbolo čempionatas, o dabar jis įtariamas korupcija.
Bendrovių „Bertelsmann“ ir „Arcandor“ valdybos pirmininkas Thomas Middelhoffas (63 m.) dėl neištikimybės ir mokesčių slėpimo sėdi kalėjime.
Knygos „Esu visų svarbiausias“ autorius mini ir Josefą Ackermanną (68 m.), kuris į pražūtį vedė „Deutsche Bank“.
Susireikšminęs, save įsimylėjęs bankininkas vertė lankytojus valandų valandas stovėti prie jo biuro tik tam, kad pademonstruotų savo galią.
R.Schawinski įžvelgia, kad šiuolaikinėje visuomenėje visur plinta narcisizmas.
Kur tik pažvelgsi, visur knibžda save įsimylėjusių vyriškosios ir moteriškosios giminės egocentrikų – jauni ir seni, kuriuos domina tik jie patys.
Jie tikrąja šio žodžio prasme užtvindė televiziją, internetą, kasdienio gyvenimo sritis, socialinius tinklus: vien į „Instagram“ kasdien įkeliama 80 milijonų nuotraukų, dauguma jų – asmenukės.
Jie plūsta į plastikos chirurgų laukiamuosius: 2015-aisiais grožio specialistai klientų turėjo 10 procentų daugiau negu prieš metus.
Vokietijos kūno rengybos studijose beveik kas šeštas šalies gyventojas dailino savo kūno formas.
Į narcisistų gretas puikiai įsilieja JAV prezidento posto siekiantis D.Trumpas, kurio biure Niujorke kabo didžiulis veidrodis. Į jį, matyt, nekilnojamojo turto magnatas bei politikas ir žiūri.
Kai žurnalistai D.Trumpą pavadino vulgariu tipu trumpais pirštais, milijardierius atsakė: „Mano pirštai ilgi ir gražūs – kaip ir kitos kūno dalys.“
Reperis Kanye Westas (39 m.), kuris vieną pastarųjų muzikinių albumų pavadino „Yeezus“ („Jėzus“), savo naujausią – „The Life of Pablo“ pristatė per JAV televizijos šou „Saturday Night Live“.
Bet šios laidos metu jautėsi taip blogai įvertintas, kad užkulisiuose pratrūko: „Esu ir dar tūkstantį metų būsiu dvigubai įtakingesnis, svarbesnis, nei buvo režisierius Stanley Kubrickas, apaštalas Povilas, dailininkas Pablo Picasso ir buvęs Kolumbijos narkobaronas Pablo Escobaras, nesvarbu, mirę jie ar gyvi.“
Nei D.Trumpas, nei K.Westas, nei C.Ronaldo iki šiol nesužlugo, kaip pranašauja knygos „Esu visų svarbiausias“ autorius R.Schawinski. Bet visi jie – narcizai.
Sociologai ir psichologai retsykiais jau prabyla apie narcisizmo epidemiją.
Kas iš tiesų yra narcisizmas?
Ši sąvoka atkeliavo iš graikų mitologijos apie išskirtinio grožio jaunuolį Narcizą. Už tai, kad buvo žiaurus, atstumiantis tuos, kurie jį myli, Dievai jį nubaudė: jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje pats to nesuprasdamas. Taip Narcizas ir pražuvo, negalėdamas atitraukti akių nuo gražaus savo atspindžio.
Tų, kuriuos žurnalistai bent kartą paminėjo tarp narcizų, išties daug. Italų politikas Silvio Berlusconi (79 m.), graikų politikas Yanis Varoufakis (55 m.), sporto pasaulio atstovai portugalas futbolo treneris Jose Mourinho (53 m.), buvęs vokiečių futbolininkas Uli Hoenessas (64 m.), aukštuomenės vakarėlių liūtė, „Hilton“ viešbučių paveldėtoja Paris Hilton (35 m.), dizaineris Wolfgangas Joopas (72 m.), „Modern Talking“ įkūrėjas ir atlikėjas vokietis Dieteris Bohlenas (62 m.), Holivudo žvaigždė Seanas Pennas (55 m.) ir daugelis kitų.
Į akis krinta tai, kad tarp narcizų daugiausia yra vyrų, neskaitant socialinių tinklų puslapių herojės P.Hilton.
Austrijos psichiatras Reinhardas Halleris (64 m.), išleidęs knygą „Narcisismo spąstai“, gavo maždaug 5 tūkstančius laiškų iš moterų, kurių 70 procentų teigė: „Jūs tiksliai aprašote mano partnerį!“
Tarp laiškų autorių buvo tik 5 procentai vyrų, kurie rašė, jog tai jų partnerės portretas.
Likusieji 25 procentai laiškų buvo moteriškosios ir vyriškosios giminės darbuotojų, kurie dažniausiai atpažindavo savo vadovą – vyrą.
„Vyrams iš tikrųjų labiau būdingas polinkis į narcisizmą. Jie užima vadovaujamas pozicijas, ir tai leidžia tam pasireikšti“, – įsitikinęs R.Halleris.
Psichiatras mano, kad beveik 70 proc. vyrų yra paliesti narcisistinio asmenybės sutrikimo – liguistos narcisizmo formos.
Knygos „Moterų narcisizmas. Pripažinimo alkis“ autorė, psichoterapeutė Barbel Wardetzki (64 m.) pastebėjo: save įsimylėjusios moterys dažnai būna suvaržytos, ypač greitai įsižeidžia, jaučiasi nukentėjusios nuo neteisingo elgesio su jomis.
Menkavertiškumą jos kompensuoja grožiu ir lieknumu, turi polinkį į valgymo sutrikimus.
Išvešėjusio narcisizmo priežastis aiškinama dviem teorijomis: per mažas ar pernelyg didelis žmogaus pripažinimas jam dar esant jaunam.
Pagal pirmąją teoriją, narcisistu tapęs žmogus vaikystėje privalėjo pernelyg kietai kovoti dėl meilės ir pripažinimo, tėvams, aplinkai ir sau vaizduodamas tobulą „Aš“.
Tai tinka antikos laikų mitui apie Narcizą, kuris buvo pradėtas išprievartavimo metu, – taigi menamai išaugo be tėvo ir su prieštaringai jį vertinusia motina.
Antroji teorija yra nauja: narcisistas gavo pernelyg daug pripažinimo iš jį lepinusių, prižiūrėjusių ir kiekvieną jo žingsnį kontroliavusių tėvų.
„Paikinamas vaikas – taip pat vienišas, nes neteisingai ugdomas, kas jis esąs. Jis mano, kad pasaulis nori jį matyti superherojumi“, – rašo psichoterapeutė B.Wardetzki.
Vokietijos savaitraštis „Die Zeit“, paskelbęs rašinį apie D.Trumpą „Didžiausias Amerikos „Aš“, papasakojo apie tai, koks griežtas buvo jo tėvas Fredas Trumpas.
Kai jo sūnus pradėjo praleidinėti pamokas, tėvas atidavė jį į karinę mokyklą, kur jam teko stovėti išsitempus ir paklusti rėkiančių kareivių nurodymams.
Psichologai mano, kad kai kurių profesijų atstovus – didelių bankų vadovus, aukšto meistriškumo sportininkus, politikus itin dažnai ištinka narcisistiniai asmenybės sutrikimai.
Užsidarius rinkimų apylinkėms, politikai rangosi televizijoje, kad ne rinkėjų nepasitikėjimu, o kitaip paaiškintų prasčiausius rezultatus. Jie negali pralaimėti.
Labiausiai žinomas Napoleono kompleksas, kurį turi mažo ūgio vyrai. Jie pasižymi nežabotomis ambicijomis, dažnai nekenčia visų už juos aukštesnių stipriosios lyties atstovų.
Nuo šio sudėtingo komplekso labiausiai kenčia aplinkiniai.
Rusijos revoliucijos vadas Vladimiras Leninas buvo 165 cm, Sovietų Sąjungos komunistų partijos lyderis Nikita Chruščiovas – 160 cm, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Ilas – 160 cm, Kinijos revoliucionierius ir valstybės veikėjas Deng Xiaopingas – 150 cm ūgio.
Dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ūgis – 170 cm, ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo – 163 cm, buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy – 165 cm, o skandalingojo Italijos politiko Silvio Berlusconi – 164 cm.
Viename knygos skyrių R.Schawinski pateikė garsaus žurnalisto ir orų eksperto Jorgo Kachelmanno portretą.
Savo tėvynainį jis apibūdino kaip žavų, iškalbingą ir sąmojingą vyrą, kuris traukė aplinkinių simpatijas.
Bet buvo ir kita J.Kachelmanno pusė: jis greitai supykdavo, jei jo prašymai nepriartindavo prie trokštamo tikslo. Tada tapdavo užgaulus.
Knygos autorius teigia, kad orų eksperto J.Kachelmanno pasaulyje yra tik dvi pozicijos: „Tas, kas nepaklūsta man besąlygiškai, yra mirtinas mano priešas.“
Kraštutiniai narcizai yra žmonės, kurie juokiasi iš kitų, bet niekada – iš savęs.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio nurodymu pastatyti daugiau negu tūkstančio kambarių rūmai su mečete ir atomine slėptuve, laikomas narcizu, nes pareiškė ieškinį vokiečių satyrikui dėl pasišaipymo, užuot tai nuleidęs negirdomis.
Savo knygoje R.Schawinski aprašo dar vieną įdomų epizodą, kuris puikiai apibūdina buvusį FIFA prezidentą J.Blatterį.
2015 metų gegužę septyni FIFA funkcionieriai buvo suimti prabangiame Ciuricho viešbutyje „Baur au Lac“.
Į savo pokalbių laidą R.Schawinski pakvietė tuometį FIFA žiniasklaidos direktorių Walterį de Gregorio. Laidos pabaigoje jis paprašė papasakoti populiariausią tomis dienomis po Ciurichą sklandžiusį anekdotą.
„Automobilyje sėdi FIFA prezidentas, jo generalinis sekretorius ir žiniasklaidos direktorius“, – ilgai nedelsdamas papasakojo W.de Gregorio.
„Kas veža?“ – paklausė R.Schawinski.
„Policija“, – atsakė W.de Gregorio.
Laidos žiūrovai juokėsi, o J.Blatteris jį išmetė iš darbo.
Atrodo, kad visuomenė laikosi vienos nuomonės narcisizmo požiūriu: tai – nukrypimas, jei ne psichikos sutrikimas. Žinoma, per visą savo istoriją žmonija kentėjo nuo kai kurių savo lyderių kraštutinio egoizmo, susireikšminimo ir galbūt dar kentės dėl spėjamų D.Trumpo ar V.Putino psichopatologijų.
Tačiau ar žmonija būtų taip toli pažengusi be narcizų? Ar narcisizmas nėra ta jėga, kuri, kaip baimė, gali pažadinti didiems darbams? O gal pamiršta paprasta tiesa: ne kiekvienas, kuris trukdo, yra nesveikos psichikos?
Ir ar internetas iš tikrųjų yra ta mašina, kuri iš skaitmeninio amžiaus gyventojų gamina vien liguistą potraukį savajam „Aš“ turinčius monstrus?
Ilgą laiką narcisistinis elgesys buvo privilegija turtingųjų ir įtakingųjų, kurių padėtis reikalavo būti dėmesio centre. Dabar į viešumą bet kuriuo metu gali patekti kiekvienas: spustelėjai išmaniojo telefono kamerą ir savo nuotrauką gali įdėti į didžiausią pasaulio parodų salę – internetą.
Narcisistas tarsi kviečia: „Žiūrėkite, čia aš! Toks esu aš! Ką apie tai manote? Kaip jums atrodau? Atsakykite man!“
Harvardo medicinos mokyklos psichologas Craigas Malkinas, knygos apie narcisizmą autorius, teigia: „Narcisizmas ne visada yra tik negatyvus. Giliau pažvelgus, kai kurios jo formos yra geros ir net naudingos norint gyventi laimingai ir jausti pasitenkinimą.“
Bet ar knygų apie narcisizmą autoriams, šią temą analizuojantiems specialistams nėra būdingas savęs įsimylėjimas, susireikšminimas?
Na, kad ir R.Schawinski? Daug metų jis yra nuosavos Šveicarijos televizijos laidos vedėjas ir joje kalba daugiau nei svečiai.
„R.Schawinski – vedėjas, mikrofonas, garsiakalbis viename asmenyje. Ir, žinoma, savo paties laidomis susižavėjęs žiūrovas“, – taip jį prieš dvejus metus apibūdino vienas Šveicarijos laikraščių.
Parengė Ona Kacėnaitė
