Prisipažinkite – tie, kurie turi mažamečių ir mokyklinio amžiaus vaikų, tikrai esate padėję atžaloms spalvinti namų darbų užduotis. Paveikslėliai nedideli, bet spalvinti malonu. Gal net norėtųsi ilgiau, o darbas baigtas.
Vieni suaugusieji padeda vaikams, kiti knygeles spalvina susėdę kartu su visa šeima – tai tarsi visus suburianti šeimos tradicija, laiko leidimo būdas.
Atpalaiduojantis darbas
Bet spalvinimo knygelės suaugusiesiems – visai kas kita. Vilnietė biuro administratorė Aistė Strauskaitė (30 m.) spalvinimo knygelę bei spalvotus pieštukus gavo dovanų nuo bičiulio. Šis jau seniai tuo užsiima ir rekomendavo draugei.
„Matau, tau stresas dėl kažko, o spalvinimas – puikus, atpalaiduojantis darbas, pamatysi, padės“, – pasakė Aistei įteikdamas dovaną.
Moteriai buvo smalsu, kuo gi tas spalvinimas taip traukia.
„Ilgai nelaukdama, turbūt net tą patį vakarą prisėdau pamėginti. Iškart užsikabinau taip, kad nebegirdėjau nei veikiančio televizoriaus, nei grojančios muzikos. Viskas, ką tuo metu galvoji, yra tai, kokią kitą spalvą naudoti. Nepajutau, kaip prabėgo trys valandos. Seniai tokio atsipalaidavimo nebuvau patyrusi“, – patirtimi dalijosi vilnietė.
Tąkart po darbų sukilusius galvosopius Aistei spalvinimas tarsi ranka išvaikė. Nuo tada vilnietė prie knygelės retkarčiais ir prisėda. Tiesa, nereguliariai, nelygu nuotaika. Per kelis mėnesius Aistė įveikė apie trečdalį knygelės.
„Spalvinti smulkesnes detales stengiuosi kuo kruopščiau, kad vaizdas atrodytų kuo gražesnis.
Vieną vakarą mane taip įtraukė, kad kol nepabaigiau piešinio, tol nėjau miegoti. Jaučiausi tarsi negalinti palikti nepabaigto darbo“, – pasakojo moteris.
Knygelę ji išsitraukia kelis kartus per savaitę, pavyzdžiui, kai būna sunkesnė diena ar atsiranda nerimas. Vieni jį malšina sportuodami, kiti eina į barą išgerti alaus, o treti – spalvindami.
Aistei dovanotoje knygelėje nuspalvinti reikia sudėtingus ornamentus, primenančius paukščius, gėles. Jie smulkūs, kad spalvintojas galėtų naudoti daug skirtingų atspalvių.
„Po spalvinimo nesijauti kaip po masažo, tikrai ne, – nusijuokė Aistė. – Tiesiog spalvinant galva būna tuščia, pailsi nuo minčių srauto. Man net pačiai buvo keista, kaip taip galima atsiriboti. Paspalvinusi įvertinu vaizdą, pagalvoju, kokias spalvas kitą kartą rinksiuosi.“
Spalvinimas – ne mezgimas, kai gali virbalais dirbti priešais televizorių. Spalvindama Aistė taip įsitraukia, kad dar ir filmo žiūrėti tikrai negali. Tai tas pat, kaip bandyti skaityti ir piešti tuo pat metu.
Spalvinimą galima prilyginti bet kokiai kitai mėgstamai veiklai, kurioje žmogus atitrūksta, pailsi, nes susitelkia į vieną veiklą. Kiekvienam – savo.
Susiję su mandalomis
Suaugusiųjų spalvinimo knygelės pasaulyje išpopuliarėjo prieš kokius penkerius metus. Kaip ir viskas, į Lietuvą ši mada atėjo vėliau. Tokias knygeles mūsų šalies leidyklos ėmė gausiai leisti prieš metus. Pasirodo, tarp lietuvių tai buvo dar neatrastas pomėgis.
Didžiausias užsienyje vykstančias knygų muges kasmet aplankanti leidyklos „Baltos lankos“ direktorė Kotryna Žukaitė idėją išleisti spalvinimo knygą suaugusiesiems atsivežė būtent iš jų.
Spalvinimo knygelių suaugusiesiems atsiradimas susijęs su mandalomis. Mandala – simetriškas piešinys apskritime, simbolizuojantis dvasinę, kosminę ir psichologinę tvarką. Pati mandala, vadinama žmogaus dvasinės būsenos atspindžiu, kilusi iš indų kultūros.
„Jau prieš keletą metų Italijoje, Bolonijos knygų mugėje, pasirodė knygos su mandalomis. Dabar į spalvinimo knygeles sudedama viskas: nuo japoniškų raštų iki žinomų pasaulio pastatų bei garsių dailininkų paveikslų.
Pavyzdžiui, gali nusispalvinti Vincento van Gogho paveikslą arba Niujorko dangoraižius. Taip pat dabar ant bangos spalvinimo knygelės su mėgstamų serialų veikėjais ir scenomis“, – pasakojo K.Žukaitė.
Vakarų Europoje išleista įvairaus sudėtingumo spalvinimo knygelių. Vienose jų galima rasti net juvelyriško tikslumo reikalingų piešinių, kitose – lengvai ir vaikams įveikiamų formų.
Kokias kas pasirenka, priklauso nuo paties spalvintojo įgūdžių ir įsitempimo. Mat kuo smulkesnės detalės, tuo labiau reikia susikaupti.
„Mes išleidome lietuviškų raštų knygelę „Spalvinimo skrynia“. Paprašėme, kad dailininkė Marija Puipaitė ją nupieštų lietuviškos gamtos, tradicijų bei pastatų motyvais.
Joje rasite ir bičių korį, šakočio kepimo procesą, Kuršių vėtrunges, Valdovų rūmus ir Arkikatedrą, verpstės puošybą, staltiesių raštus, vaistažoles, gintarinius baltų amuletus“, – kalbėjo K.Žukaitė.
Ši knygų leidykla yra išleidusi ir kelias užrašų knygutes su puslapiais, kuriuos galima nuspalvinti. Kiekviename atvarte yra vieta užrašams ir piešinys.
Prancūzijoje šios knygelės buvo tiesiog graibstomos, tad K.Žukaitė šią idėją atvežė į Lietuvą. Ir neapsiriko – šias užrašines puikiai perka ir lietuviai. Įdomiausia, kad ne tik paaugliai, bet ir subrendę žmonės.
Spalvinimo knygutės suaugusiesiems leidžiamos ir įvairaus dydžio, pavyzdžiui, skirtos kelionėms traukiniais, kurių puslapiai lengvai nesilamdo, o jos pačios yra kišenės dydžio.
Kai kurios leidyklos spalvinimo knygutes pristato kaip meno terapiją. Pavyzdžiui, prancūzai leidžia knygeles, kuriose netgi nurodo, kuris piešinys kokią įtaką gali padaryti žmogui.
„Jei nuspalvinsi šiuos ornamentus, būtent šios formos tau padės užmigti. O gal tau trūksta idėjų? Nieko tokio! Nuspalvink kitą puslapį, ir jų kaipmat atsiras“, – rašoma knygoje.
Šalia piešinių net rekomenduojama, kokiomis spalvomis žmogus turėtų spalvinti.
Yra išleista knygų, kuriose reikia pabaigti jau pradėtus piešinius ar sujungti taškus, kurių yra net dešimtys tūkstančių. Po to, žinoma, gautą vaizdą nuspalvinti.
Tai kažkas panašaus į sudėtingų laivų ar pastatų konstravimą.
Tačiau įdomiausia, kad užsienyje tampa populiarios ir spalvinimo knygelės suaugusiesiems, kurių baltuose puslapiuose tiesiog parašyta, ką nupiešti. Pavyzdžiui: nupiešk paukštį ar dar ką nors.
Skeptikai sakytų, jog tokia knyga skirta visiškai nekūrybiškiems ir idėjų neturintiems žmonėms. Ir ką manote? Vakarų Europos knygų rinkoje neseniai ji buvo viena populiariausių tarp tokio formato knygų.
Viskas dėl kūrybiškumo.
Tai – ne dailės terapija
Aušra Šumakarienė
Dailės terapijos specialistė, Kūrybos terapijos namų steigėja ir vadovė
„Knygelių spalvinimo prie tikros dailės terapijos priskirti negalima. Tai disciplina, kur taikomos psichologijos žinios, o menas pasitelkiamas kaip priemonė. Be to, terapijoje būtinas terapeutas. Kai žmogus pats sėdi ir spalvina, tai nėra tikroji terapija. Nes reikia kontakto ir piešimo produkto analizės.
Spalvinimo knygelės skirtos atsipalaiduoti, laisvalaikiui praleisti ir rankai lavinti. Kaip pagalbinė priemonė gali būti skirta įtampą patiriantiems žmonėms. Smagu, kad ši veikla tampa populiari, tačiau tai visiškai netapatu dailės terapijai.
Dailės terapija – būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar pasitelkiant kitokias meninės raiškos priemones, kad atrastum sveikesnį, priimtinesnį gyvenimo būdą. Dailės terapijos procesui vadovaujantis specialistas padeda žmogui įsitraukti į kūrybos procesą ir jį panaudoti ugdantis ir sprendžiant psichologines problemas.
Dailės pamokos nėra skirtos norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šiam metodui nereikia specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybos procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydomasis, ugdomasis, atpalaiduojamasis.
Dailės terapija gali būti taikoma labai įvairiai – vaikams ir suaugusiesiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, turintiems priklausomybę, nėščioms moterims, šeimoms, žmonėms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių, verslo įmonėms, ieškančioms darbuotojų efektyvumo bei motyvacijos skatinimo būdų, krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems žmonėms.“
