Lietuviškame Eneagramos puslapyje galima atlikti ilgą, daugiau nei 250 klausimų turintį testą, kuris padės nustatyti jūsų asmenybės tipą. „Tai nėra paprasta tipologija, kuri tik aprašo žmonių elgseną, o labai gili eneatipų psichologija, kuri parodo žmonių gilumines nesąmoningas motyvacijas, įpročius, siekius, norus ir baimes. Jų suvokimas suteikia galimybę žmogui transformuotis ir augti, vystytis kaip sveikai, laisvai asmenybei. Praktiškai mes dažnai elgiamės ir atliekame daugybę veiksmų, kurių patys to nesuvokdami, neįsisąmonindami to ką darome, veikiame tarsi automatiškai.“, – pasakoja trenerė.
Dar 1970-aisiais metais psichoterapeutas, mokslų daktaras Klaudijo Narancho atvežė šiuos mokymus į Ameriką. Čia atliko tyrimus ir padedamas kitų mokslininkų, Eneagramos pagrindu, išvystė universalų psichologinį modelį. „Narancho naudoja vieną psichologinį terminą – neurozė. Žmonių galvose jis turi negatyvų atspalvį, psichologijoje tai yra normalu. Mes visi šiek tiek esame neurotikai. Tai reiškia, kad esame „įsikabinę“ į tam tikrus elgesio modelius, kuriais nuolatos vadovaujamės. Kuo labiau būname į juos „įsikabinę“ – tuo mūsų neurozė stipresnė ir gilesnė. Dėl to tampa sunkiau bendrauti su aplinka.“- toliau teoriją aiškina D.Vietrinienė.
Pašnekovė teigia, kad pagal Eneagramos modelį yra devyni skirtingi charakterio tipai, kurie primena skirtingus pasaulius. Tai devynios nesąmoningos motyvacijos, dar vadinamos „nuodėme“, „yda“, „silpnybe“, „aistra“, – elgesio ir mąstymo modeliai, mūsų įsitikinimų rinkiniai. Tai skirtingi aplinkos suvokimo būdai, todėl skirtingų tipų žmonės tą patį dalyką gali matyti kitaip, dėl to komunikacija tampa sudėtinga. „Kad ir ką bekalbėtų kiekvienas žmogus, jis pirmiausiai kalba apie save. Jis ir negali kitaip nei kalbėti, nei matyti, nei suprasti. Į viską žvelgia pagal tai, kokie yra jo įsitikinimai, įpročiai, charakteris. Todėl mes kartais neteisingai interpretuojame daugelį žmonių veiksmų.“- pasakoja trenerė.
Gimdamas vaikas turi norą – kad jį mylėtų ir priimtų, kad jaustųsi saugus. Jis, stebėdamas aplinką, orientuojasi į tam tikras strategijas, kurios padeda sąveikauti su aplinkiniu pasauliu, ir ima teikti joms pirmenybę. Jos pasirenkamos nesąmoningai, strategijoms įtaką daro įgimtas temperamentas, paveldėti faktoriai ir vaikiška patirtis – traumos. „Praktiškai mes visi turėjom laužyti savo tikrąjį „aš“- esybę, nes galėjo neatitikti mūsų tėvų, galbūt aplinkinių, mokyklos, visuomenės normų ar poreikių. Pavyzdys: tam, kad jaustųsi mylimi, vieni vaikai stengiasi būti labai geri, švelnūs ir mieli. Jie daro viską, kad jų tėvai būtų laimingi ir patenkinti. Jie visur padeda, viską tvarko, demonstruoja savo norą būti reikalingais. Nors kartais ir nenori kažko daryti, bet žino, kad to nepadrę negaus jokių pagyrų, todėl eina ir tai padaro. Kai juos pagiria, vaikai jaučiasi pripažinais ir įvertintais. O kiti vaikai – atvirkščiai. Jie gali labai kovoti už savo nepriklausomybę ir kai mato, kad juos atstumia, pradeda kovoti dar stipriau. „Jeigu tu manęs taip nemylėsi – aš tave priversiu, kad mane mylėtum“. Jie pradeda griauti, laužyti, su kažkuo muštis, dar ką nors krėsti, kad į juos atkreiptų dėmesį. Tai įvyksta todėl, kad vaikai gauna nepakankamai dėmesio, o nežinodami kaip jo gauti, bando įvairius būdus“ – sako D.Vietrinienė.
Tokie elgesio modeliai tarsi įauga į pasąmonę ir dažnai neįsivaizduojama, kad gali būti kitaip. „Vaikas, kuris visada padeda, užauga, išeina į visuomenę ir jis jaučiasi mylimas tik tada, jeigu gali kam nors padėti. Jis mano, kad jei jis padės – žmogus į jį atkreips dėmesį, nusišypsos, padėkos ir jis supras, kad buvo pastebėtas ir yra mylimas bei reikalingas. Jeigu tokį žmogų sukritikuoja, pasijuokia, tai jis pradeda dar labiau stengtis padėti, dar daugiau savęs atiduoti. Ir vieni žmonės jį atstumia, nes jo pastangos kitam atrodo įkyrios, įpareigojančios ar kontroliuojančios.“ – pavyzdį pateikia pašnekovė.
D.Vietrinienės teigimu, žmonės, dalyvaudami Eneagramos seminaruose, turi puikią galimybę pažinti save ne tik teoriškai, bet ir gyvai bendraudami su kitų tipų atstovais, nusistatyti savo eneatipą, panagrinėti ir suprasti savo elgesio ir mąstymo būdus, įsitikinimus, sužinoti kaip jie atsirado. Kai tai padaro, supranta kodėl jo gyvenime būna nesusipratimų, nesusiklosto santykiai, sunku dirbti tam tikrus darbus, nesupranta savo vaikų ar kolegų. „Narancho teigė, kad žmogus norėdamas būti laimingu, pirmiausiai turi gerai save pažinti. Mūsų viena iš misijų suprasti ko aš noriu, kas esu, kodėl elgiuosi būtent taip ir tai priimti. Labai dažnai laikydamiesi savo elgesio modelių labai save kaltiname, pykstame ant savęs. Kiti žmonės net savęs nekenčia, dar labiau užsidaro, dar daugiau kompleksuoja“, – teigia trenerė.
Eneagramos akademijos puslapyje patalpintame teste, norint nustatyti savo bazinį tipą, reikia atsakyti į 263 klausimus. Atsakinėjant rekomenduojama galvoti apie save praeityje. „Galvojant apie praeitį gaunami tikslesni atsakymai. Kuo atviresni, nuoširdesni ir sąžiningesni sau būsite, tuo tikslesnį atsakymą turėsite. Jeigu žmogus yra pakeitęs daug darboviečių, įvairių pareigų, bendravęs su daugiau žmonių – jis jau mokosi prisitaikyti. Jo charakteris „apsiklijuoja“ naujai išmoktais elgesio modeliais arba naujomis strategijomis, todėl atpažinti tą šerdį, tą tikrąjį savo prigimtinį modelį yra sudėtingiau. Dėl to naudinga prisiminti kaip elgeisi 17 metų ir kaip elgiesi dabar, kai tau 35-eri. Yra žmonių, kurių elgesys visiškai nepasikeitė, nes mūsų charakterio tipas negali pasikeisti.“ – aiškina trenerė.
Nors D.Vietrinienė nenorėjo atskleisti įmonių, kurios savo komandas formuoja Eneagramos metodu, tačiau interneto svetainėje, kaip klientai nurodytos tokios įmonės kaip „lesto“, bankai „DNB“ ir „Swedbank“, „Biovela“, „Ingman“ ir t.t. „Esu dėsčiusi ne vienos įmonės darbuotojams. Tai labai demokratiškos įmonės, kurios nori turėti stiprią komandą. Kolektyvas nori pažinti su kuo dirba ir prisiderinti vienas prie kito, plėsti tolerancijos vienas kitam ribas, suprasti ir priimti kitų kolegų skirtingą pasaulio suvokimą. Suprasdami nesąmoningą darbuotojo, kolegos motyvaciją, lengviau suprantame, kas jį motyvuoja, kas sukuria stresines situacijas, konfliktus, kokio pobūdžio darbai ar užduotys labiausiai tika. Kai kolektyve labai daug energijos išnaudojama santykių gludinimui, žmonėms sunku dirbti, kai kurie jaučiasi iš vis nesuprantami ir nepriimami. Žmogus negali ilgai dirbti tokiame kolektyve, kur vyrauja tokia atmosfera. Yra labai daug talentingų žmonių, kurie jaučiasi nepritapę, nes vadovas ar kolega yra visai kito mąstymo ir jis negali to žmogaus priimti.“- apie darbą su įvairiomis įmonėmis pasakojo moteris.
Eneagrama nėra vienintelis būdas pažinti save. Moteris džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių stengiasi eiti savo pažinimo keliu ir siūlo ne tik domėtis, atlikti testus ar skaityti knygas, bet ir lankytis seminaruose: „Pirmiausiai reikia nuspręsti ar tikrai to nori. Kol žmogus tokio poreikio neturi, nepadės nei vienas būdas. Aš 13 metų vedu mokymus ir galiu pasakyti, kad šį visą laiką aš nuolat mokausi, kaip mokinė važinėju į įvairius seminarus. Tas „gyvas“ mokymas yra daug stipresnis, naudingesnis, gilesnis, nes kai perskaitai knygą, ne visuomet žinai, kaip žinias pritaikyti praktikoje. O seminaruose yra įvairių praktinių užduočių, turi galimybę išgirsti skirtingą patirtį turinčius žmones, su jais bendrauti, gali dalintis mintimis ir idėjomis.“
D.Vietrinienės teigimu – pažinti save yra geriausia ką žmogus gali sau duoti: „Aš neįsivaizduoju kas gali būti įdomiau nei mokytis apie save. O Eneagramos seminaruose gauni laiko ir galimybių skirti dėmesio tik sau. Tai yra didžiulė prabanga. Jeigu tam atsiduoti šimtu procentų – geresnės dovanos sau negali būti.“
