Jų sausas, ekonomiškas žodynas yra vėsus ir beskonis kaip šaldytuve palaikyta nesūdyta virta bulvė. Tik pastaroji nieko nesako ir neišduoda, o štai toji kalba, naudojama ne pagal paskirtį, atveria kai ką svarbaus.
Tai pirmiausia bukas mėgdžiojimas tų psichologijos šarlatanų, kurie mėgsta solidumo įspūdį sukurti įmantriai skambančiais sąvokų junginiais. Jie vartotojams turi kelti asociacijas su darbo priemonėmis, karjeros tikslais ir bizniu. Šiais šablonais mintantieji nuoširdžiai įsitikinę: visas mūsų gyvenimas turi būti konstruktyvi strategija.
Gyvenimo būdo vadybininkai pratina minią prie atmosferos, primenančios konferenciją apie diskursą, kontekstą ir naratyvą arba bet ką kita, kas skamba paslaptingai, pasipūtėliškai, bet be prasmingo turinio.
Namuose santykiai tarp artimųjų turi būti grįsti paskaičiavimais ir išskaičiavimais, biurokratiniais manevrais, penkmečio planais ir darbu. Žinoma, su viršvalandžiais.
Lyg ne žmonės būtume, o skaitmeniniai įrenginiai arba bebalsiai samdiniai, kuriuos kažkokia aukštesnė protaujanti jėga turi periodiškai pakrauti, instaliuoti bei atnaujinti programas, nuolat mus spaudo ir „skrolina“ be mūsų pačių laisvo pasirinkimo ir valios.
Todėl jei kartą koks nors madingas konsultantas paskleidė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas yra nuolatinis darbas, tai verčiau tuo neabejoti ir vykdyti programą. Vadinasi, plušti būtina ne tik įgrisusiame biure, kuriame reikia likti tik dėl to, kad kiti taip daro. Dirbti privalu ir su šeima.
Tiksliau, neturi likti jokio skirtumo tarp būties ir buities, tarp meilės, romantikos ir tarnybinių reikalų. Seksą iš meilės ir meilę iš sekso – pamiršti. Tad pirmyn į niūrią ir šaltą rutiną!
Bet palaukite, jei sektume novatoriškais patarimais, tai, pavyzdžiui, šiuolaikinei moteriai, kuri turėtų teisę save laikyti laimingu, pilnaverčiu individu, santykiai privalo būti netgi daugiau nei darbas. Tai turi būti pirmiausia verslo sandoris.
Teisingai pasirinktas partneris – ne mylimasis kažkoks, o partneris – savaime jau kaip projektas. Nes toks tipas atsitiktinai nesimėto. Reikia kurti savąjį marketingą ir plėtoti viešuosius ryšius, kad atsirastų galimybė jį sutikti.
O kai jau pažintis įvyksta, poros bendravimas ir jo perspektyvos turi būti įtvirtintos sutartimis, skatinamos barteriu. Projektas iki galo sėkmingas, jei ir išsiskyrus neprarandamas finansinis stabilumas, tarkim, laukia buvusiojo butas ar namas, taip pat – puikūs alimentai bei kitos gundomos išmokos.
Jų reikia įsisavinti tiek, kad užtektų ne tik vaikus pamaitinti, bet ir paskrudinti šonus Tenerifėje, pasikeisti silikoną bent vienoje krūtyje, įsileisti naują botulino toksino injekciją į jau ir taip suarklėjusį veidą be mimikos ir sėdėti apžergus truputį ne savo turtą.
Šiais laikais tokia daug žadanti partnerystė su pelningų skyrybų perspektyva moterims tapusi saugumo sinonimu. Taigi, norite jaustis saugiai? Visai nebūtina mokytis karatė, ušu ar bokso triukų, – reikia, kaip jau buvo išsiaiškinta, dividendus ar tiesiog grobį užtikrinančios santuokos.
Dar vienas madingas programinis raktažodis pažangiame XXI amžiaus pirmos pusės gyvenime – motyvacija. Beje, ji pakeitė dar visai neseniai šiame pelkėtame regione siautėjusią melioraciją. Šiandien be motyvacijos niekas negali vykti – kaip kompiuteris negali dirbti be operacinės sistemos. Nemotyvuota boba neduos savo nemotyvuotam diedui.
Vaikas, mamos vadinamas ne vardu, o įvardžio pirmu asmeniu daugiskaita, nemotyvuotas nesės ant puodo, nemotyvuotas nenusivalys snargliuko, nemotyvuotas nevalgys kotletuko, gražiuoju neatiduos tėvams jų planšetinio kompiuterio, vėliau neruoš namų darbukų, nelaikys egzaminėlio. Nemotyvuotas vėluos į susitikimiukus. Nemotyvuotas ir nedirbs, mieliau pasirinks frygano kelią.
Toks planšetinės kartos veikėjas bus nuo mažų dienų įpratęs, kad kiekvieną jo superišmanųjį žingsnį ir vingį turės nulemti švelnus skruostų pakutenimas. Nėra kas paglosto žandukų – nėra ir noro. Vidinis įkvėpimas, valia – tai jau kažkas bauginamai svetima, nepažinta ir atgyvenę, kaip laiško Kalėdų seneliui rašymas ranka.
„Skroliname“ toliau. Nuo šiol viskas, ką darote savo vaikams ir su vaikais, yra investicija į jų ateitį, nepaisant to, kad vyresnieji ir protėviai per amžius atžalas tiesiog augino, auklėjo, mylėjo be pretenzijų į investiciją.
Šiandien, jei pasiklausytume išdidžiais ir protingais save laikančių piliečių, tai investicijų į savo ar artimųjų sveikatą, mokslus, saugumą – dar daugiau nei teorijų apie motyvuotus santykius ir motyvuotą ugdymą.
Bet jei paklaustumėte, kuo toji investicija skiriasi nuo paprasčiausio pinigų leidimo ar išlaidavimo, greičiausiai jie nusišnekėtų panašiai, kaip lygindami ir painiodami espresą su ekspresu, politinę kampaniją ir kompaniją, rezervą ir rezervaciją, pašalpas ir uždarbį, skurdą ir ubagystę, Anatolijų Kašpirovskį ir chiromantą Leopoldą.
O, kad tik santykių raidos strategijos, investicijos ir motyvacijos nenueitų veltui ir neištiktų gyvenimo bankrotas. Nes pusiausvyros deficito atveju nepavyks nei laimės, nei sveikatos PVM susigrąžinti ir gresia suvisam prarasti protelio palūkanas.
O gal jos dingo nepastebimai dar anksčiau, kai buvo smarkiai dirbama, investuojama ir vyko motyvacija?
