Kasdien su malonumu aplankote „skuduryną“? Blogi jūsų popieriai

2015 m. gruodžio 16 d. 12:01
Aušra dirba už minimalų atlyginimą ir sako vos sudurianti galą su galu. Namuose – du vaikai, kuriuos reikia aprengti ir pamaitinti. Kiekvieną vakarą grįždama iš darbo ji aplanko pakeliui esančias dėvėtų drabužių parduotuves. Euras, du – sau ar vaikui. Moteris jaučiasi taupanti, kai pavyksta „nugriebti“ kažką pigiai. Ir visai nesvarbu, kad namuose spinta lūžta nuo daugybės nuskalbtų skudurų, kuriuos gaila išmesti.
Daugiau nuotraukų (1)
Deimantė uždirba nemažai, bet jaučiasi arianti, kaip arklys. Vakare – tikras malonumas prasibėgti per parduotuves ir spontaniškai nudžiuginti save didesniu ar mažesniu pirkiniu. Ji suvokia, kad įsigytą palaidinę ar sijoną apsivilks tik kartą ar du, nes spintoje – ne vienas ir ne du panašūs, ir nėra savaitėje tiek dienų, kad būtų įmanoma spėti „pravėdinti“ visas sukauptas grožybes. Naujo daikto įsigijimas – malonus procesas, pernelyg nesmogiantis šeimos biudžetui – kokia prasmė atsisakyti tos menkos pramogos?
Veikiausiai, išgirdę apie priklausomybę nuo pirkimo, jūs įsivaizduojate lengvabūdę panelę su auksine kreditine kortele, glėbiais perkančią firminius garsių dizainerių gaminius. Taip, tokios egzistuoja – o kaip tai susiję su mumis? Pasirodo, viskas ne taip paprasta.
„Šopoholizmas“ visiškai nepriklauso nuo pinigų buvimo ar nebuvimo, priklausomam nuo pirkimo (ir nuo to kentėti) galima gaunant bet kokias pajamas.
Priklausomybė prasideda nuo smulkmenų. Atrodytų, argi kas blogo – smulkūs nebrangūs pirkiniai, jeigu jie taip džiugina širdį? Šios smulkmenos tokios nereikšmingos, kad pradžioje jūs nematote jokios problemos. Jums net gali atrodyti, kad šitaip jūs taupote pinigus. Tačiau sakoma, jog lašas po lašo ir akmenį pratašo – taip ir „tūkstantis smulkmenų“ staiga tampa smūgiu šeimos biudžetui.
Yra keletas požymių, pagal kuriuos galite savyje atpažinti „šopoholiką“ – o laiku atpažinę ir sutramdyti.
Jeigu šiandien nieko nenusipirkote – dienos pabaigoje kažko trūksta.
Čia kalbama ne apie nusipirktą ir suvalgytą pyragaitį, o apie nedidelius, iš pažiūros nekaltus daiktus, įsigytus vien tam, kad palepintumėte save: naują lūpdažį, nors turite jau visą krūvą panašaus atspalvio lūpdažių, naują blizgutį, nors ir senų neturite kur nešioti, naują piniginę – juk graži! Visi šie daiktai gali stipriai nesmogti biudžetui, bet jeigu nebūna dienos, kada ko nors nenusipirktumėte, tai liudija, kad jūs nepakankamai save kontroliuojate, tai yra, esate linkę į impulsyvų elgesį. Viena iš jo apraiškų yra „šopoholizmas“.
Ko nors nusipirkimas jums suteikia malonumą.
Po įtemptos darbo dienos – toks malonumas pasivaikščioti po gražias parduotuves arba besivartant ant sofos panaršyti internetinių parduotuvių puslapius! Ir štai jūs praktiškai nepastebimai užsisakote naują palaidinę, kuri jums „seniai reikalinga“, ir nekantriai laukiate siuntinio. Kitaip tariant, pirkimas jus išvaduoja nuo streso.
… Bet tas malonumas trunka neilgai.
Praėjus paties pirkimo proceso ažiotažui, po nekantraus laukimo ir naujojo daikto pirmojo apsirengimo ar panaudojimo, jūs tam daiktui tampate abejingi ar pradedate jausti kaltę dėl jo įsigijimo. O po to jūsų dėmesys persijungia į naują „spindintį“ objektą, kuris jums taip pat tampa gyvybiškai „būtinas“. Šis ciklas vadinamas hedonistine spirale: jūs įsigyjate daiktą, kuris turi jums „atnešti laimę“, ir trumpam laikui iš tiesų atneša, o po to ateina emocinė tuštuma, iš kurios išsivaduoti galima tik perkant kitą daiktą. Susidaro užburtas ratas, kuomet problema ne išsprendžiama, o vėl ir vėl pagilinama.
Jūs kiekvieną mėnesį baigiate su skola.
Padėtis tampa iš tiesų rimta, jeigu, įtaikaujant savo pirkimo manijai, tenka lįsti į skolas, imti kreditus ar kaupti neapmokėtas sąskaitas. Žinoma, būna atvejų, kai iš tiesų prireikia neatodėliotino stambaus pirkinio, tada galima sau leisti kurį laiką pagyventi „į skolą“, bet tai neturi būti reguliariai. Juolab, kad skolos turi savybę kauptis sniego gniūžtės efektu. Jeigu jums kiekvieną mėnesį nepavyksta sudurti galo su galu, turėtumėte atsakingiau žiūrėti į savo finansus ir peržiūrėti pajamas bei išlaidas.
Jūs tikinate save, kad per išpardavimus taupote pinigus.
Prekybininkai nuo seno naudojasi psichologiniu išpardavimų triuku. „Šopoholikams“ svarbu legaliai pateisinti savo išlaidas, ir išpardavimai suteikia tokį pateisinimą. Tačiau pinigai vis tiek išleidžiami, nepaisant to, ar sutaupėte 10, ar 40 proc. nuo prieš tai skelbtos kainos. Ekonomikos klasikai moko, kad prekės vertė yra ta, kurią jūs pasiremgę už ją sumokėti. Ir penkioliktas ar nereikalingas daiktas jūsų spintoje (juodai dienai, kuri vargu ar kada nors ateis) – visai ne taupymas, o tiesiog „šopoholizmas“.
Jūs teisinatės dėl savo pirkinių.
Jeigu perkate sportinius batelius, kad pakeistumėte jau sunešiotus – jums tikrai nereikės teisintis dėl savo pirkinio nei savo, nei kieno nors kito akyse. Jūs turite tam teisę, nes tai – tikras poreikis ir būtinybė. Bet jeigu tai – ketvirtieji akiniai nuo saulės, labai daug šansų, kad jų įsigijimui jums prireiks didelių paaiškinimų („Jie visai kitokie!“ „Prie baltos suknelės“, ir taip toliau) – nesvarbu, ar prieš save, ar prieš antrąją pusę. Tuo tarpu paprasčiau ir sąžiningiau būtų pirkinį paaiškinti tiesiog tuščiu pinigų švaistymu. Galime save ir kitus įtikinti, kuo panorėję, bet širdies gilumoje vis tiek žinome, kad kažką padarėme ne taip. Ir kuo dažniau įsiklausysite į šį ploną nemalonų balselį, tuo mažiau priklausomi nuo „šopoholizmo“ būsite.
Jeigu įtariate, kad galite būti „šopoholikas“, greičiausiai juo ir esate. Ar galima nugalėti šį polinkį? Psichologai siūlo keletą paprastų metodų.
1. Įdėmiai peržiūrėkite savo pajamas ir išlaidas. Išskirkite kas mėnesį netikėtiems pirkiniams tam tikrą sumą, kurios viršyti negalima jokiu atveju, ir pasistenkite to laikytis iki galo. Dar geriau – kaip įmanoma ilgiau neleisti pinigų iš šios sumos, laukiant iš tiesų verto daikto.
2. Pirkdami daiktą analizuokite savo emocijas. Ar tikrai jums reikia šio daikto, ar perkate jį tik tam, kad pakeltumėte nuotaiką Ar galima jį pakeisti pigesniu analogu? Ar neturite panašių daiktų? Ar galima atidėti pirkinį porai dienų? Dažnai tokie ir panašūs pasvarstymai leidžia pakankamai atvėsti ir nepasiduoti pirmam impulsui.
3. Pabandykite taupyti kažkam, kas tikrai jums suteiks malonumą. Pavyzdžiui, kelionei. Ir kiekvieną kartą, kai kils pagunda išleisti pinigus eiliniam niekniekiui, įsivaizduokite tą kelionę ir įspūdžius, kuriuos ji jums suteiks. Greičiausiai jūsų svajonė nusvers akimirkos užgaidą.
4. Jeigu nedidelės sumos išleidimas suteikia jums psichologinį pasitenkinimą, pabandykite išleisti tą sumą geram tikslui. Pavyzdžiui, perveskite sergančio vaiko gydymui. Patikėkite – malonumas padvigubės!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.