Knygos „Prisirpusios senmergės išpažintis“ pristatymo vakarėlyje kelias valandas be pašaipos ir sarkazmo įvairaus amžiaus svečiai diskutavo apie senmergystės privalumus ir trūkumus.
Savo romane apie Zosę Ilganosę, gyvenančią su nepilnavertiškumo jausmu ir nuolatinėmis nesėkmėmis meilės fronte, A.Pačekajė naudojosi ir savo patirtimi.
„Maniau, kad knygą rašysiu ilgiau, o išėjo paprasčiau. Zosė – tokia „vištelė“, tokia naivuolė, kuriai nelabai sekasi. Tai – personažas, kuris gyvena ne tik merginose, bet ir vaikinuose“, – knygos pristatyme kalbėjo knygos autorė.
Agnė patikino, kad gyvenime jai nuolat tenka iškrėsti kokią nors kvailystę, patirti komišką nesėkmę.
Prieš knygos pristatymą ji važiavo į parduotuvę pirkti suknelės, o atvykusi į vietą suprato, kad piniginę paliko namuose. Po to važiavo pirkti pledų dovanoms, susilaužė kojos pirštą, tad šventinėje ceremonijoje avėjo aulinukus.
„Bet nustojau dėl tokių nesėkmių nervintis, supratusi, kad visi esame daugiau ar mažiau Zosės. Esu artima savo personažui. Zosės lūpomis stengiuosi kalbėti apie rimtus dalykus – vienatvę, kurią galima paversti labai juokinga.
Juk iš tiesų, kai esi vienas, nereiškia, kad esi žlugęs. Senmergė Zosė iš visko juokiasi, valgo naktimis žagarėlius, prisigalvoja įvairios veiklos. Tačiau Zosė turi vieną skaudžią vietą – jai niekaip nepavyksta ištekėti, ji eina prie pašto dėžutės ir krūpčioja, nujausdama, kad ten bus kvietimas į draugės vestuves ar į krikštynas. Tada Zosė parašo laišką Dievui ir pasižada pradėti naują gyvenimą. Viskas baigiasi kaip mažiausia tikimasi“, – kalbėjo A.Pačekajė, kuri irgi išgyveno nemažai nerimo ir vienatvės akimirkų, kol nesutiko savo būsimo sutuoktinio Sauliaus.
Su savo būsimu vyru Agnė susipažino viename klube. Saulius priėjo prie jos ir pasakė: „Koks gražus profilis“. O Agnė visą gyvenimą buvo įsitikinusi, kad jos profilis negražus, kad nosis per ilga.
Tačiau ateina laikas, kad tai, ką manai esant trūkumu, tampa tavo privalumu. Santuokos dieną man buvo 31 metai“, – sakė A.Pačekajė.
Kodėl jai taip ilgai nepavyko sutikti antrosios pusės? Agnė žino atsakymą. Jai niekada gyvenime nepavyko įtilpti į standartus.
Vaikystėje tėvai pasamdė prabangią mokytoją, kad išmoktų groti pianinu, tačiau pirmame koncerte patį lengviausią kūrinį sugrojo viena ranka, nes pamiršo ką reikia groti kita ranka. Ji labai ilgai savasties ieškojo visuose klausimuose, taip pat santykiuose su vyrais.
„Man viskas nutikdavo kitaip, nei stereotipinėse situacijose. Išbandžiau įvairius būdus kaip užmegzti santykius su vyru, bet nė vienu atveju man nepavyko, nes kai labiausiai pasipuošdavau ir nusiteikdavau, niekas į mane nekreipdavo dėmesio. Tačiau, kai nesukdavau sau galvos nei apie vyrus, nei apie savo išvaizdą, beprotiškai sudomindavau stipriosios lyties atstovus“, – patirtimi dalinosi Agnė, neseniai palikusi senmergių gretas.
Todėl dabar visoms moterims, ieškančios sėkmės meilėje ir kitose srityje, knygos autorė pataria nelįsti į standartus.
„Jeigu jūs plepios – plepėkite, jei tylios – tylėkite. Nes apsimetinėti pavyks mėnesį arba du, o problemos bus tik dar didesnės. Aš manau, kad šiuolaikinė senmergė – savimi pasitikinti moteris, išsilavinusi, savarankiška moteris, ir vyras jai iš principo nėra būtinybė. Bet, žinoma, kartais vienatvė nėra geras draugas. Kalbu iš savo patirties“, – kalbėjo A.Pačekajė.
Svarbiausias patarimas senmergei – nekompleksuoti dėl savo statuso, negraužti savęs dėl išorinių ar vidinių trūkumų.
„Nuėjusios į vakarėlį, visada sutiksite daug jaunesnių, gražesnių, turtingesnių. Jeigu pagal tokius kriterijus viską vertinsite ir graušitės, niekada nebūsite sąrašo viršuje, nebent jus paskelbs „Mis Lietuva“, kas mažai tikėtina.
Vadinasi, reikia eiti ten, kur nereikia savęs matuoti pagal tam tikrus standartus. Gyvenime verta daryti tai, ką mėgsti labiausiai. Jei bandydavau apsimesti, kuo nesu, turėdavau daug mažiau draugų, mano nuotaika būdavo prasta, viskas ne taip gerai sekdavosi. O kai eidavau savo keliu, viskas vykdavo man palankiai.
Vienišoms moterims nereikia kompleksuoti dėl to, kad jei nutinka kažkas blogo, tai kaltas statusas. Pavyzdžiui, jus stipriai aptaškė pro šalį važiuojanti mašina. Pažįstu bankininkų, gražių moterų, kuriuos irgi kažkada aptaškė mašina. Išsisukote koją, pargriuvote. Kiek įvairiausių specialybių žmonių yra varstę ligoninės duris? Policija sustabdė, išrašė baudą, draugė nuviliojo kavalierių – daugybė tokių istorijų vyksta su įvairiais žmonėmis“, – patarimais dalinosi Agnė.
Moteris sakė, kad vestuvės nebuvo jos tikslas. Ji norėjo rasti vyrą, su kuriuo jai būtų įdomu ir nenuobodu gyventi.
Žvelgdama iš praeities perspektyvų Agnė mano, kad netekėjusiai būti buvo labai smagu. Su draugėmis ji patyrė daug nuotykių. Džiaugiasi, kad visada turės ką prisiminti.
Knygos pristatyme dalyvavusi ekonomistė ir televizijos laidų vedėja A.Maldeikienė, jei galėtų atsukti laiką, norėtų būti senmerge.
„Negaliu skųstis, turiu gerą šeimą, puikų vyrą, bet dabar turbūt netekėčiau. Per daug gerai žinau, koks didelis darbas yra būti santuokoje, kiek daug reikia savęs paaukoti, kad turėtum šeimą. Manau kad šiuolaikinės netekėjusios moterys yra gudruolės, jeigu sąmoningai tai daro, ir aš joms pavydžiu“, – kalbėjo aštrialiežuvė A.Maldeikienė.
Tačiau senmergystės duonos jai nepavyko paragauti. Aušra ištekėjo devyniolikos, ir tai jau buvo ketvirta nuotaka iš klasės.
„Tais laikais merginos anksti tekėdavo. Ir aš norėjau ištekėti. Mane tada buvo apėmęs ramybės jausmas, kad į traukinį suspėjau, bet gerai pagalvojus – beprotybė. Šiais laikais trisdešimtmetės gali tik pradėti galvoti apie vedybų reikalus, žinoma, jei to nori“, – pasakojo ekonomistė.
Aušra visada pagarbiai žiūrėjo į netekėjusias moteris. Ji turi dvi senyvas guvaus proto ir šaunias tetas, Sibiro tremtines, kurioms likimas nesuteikė progos ištekėti. Taip pat ekonomistės aplinkoje visuomet buvo pažįstamų senmergių, visos buvo žavios, veiklios. Jai neteko pažinti gyvenimu nusivylusių senmergių.
Prisipažindama, kad šiais laikais norėtų būti senmerge, A.Maldeikienė tikino nekreipiant dėmesio, kad iš netekėjusių moterų neretai pasišaipoma, kad jos keistos, nuobodžios, neįdomios.
„Žinote, iš visko pasišaipo. Man neretai sako: „Tokia baisi, dėl to protinga“. O dabar interneto portaluose esu dažnai vadinama: „Klimakterine isterike“. Lietuviai kiekvienai moteriai turi „šiltą“ žodį“, – nusijuokė žodžio kišenėje neieškanti Aušra.
Paklausta, kur siūlytų senmergėms ieškoti jaunikių, A.Maldeikienė susimąstė: „Aš nebandžiau, bet manau, kad patikimas būdas antrą pusę susirasti pažinčių svetainėse. Mano jaunesnis sūnus per internetą žmoną susirado ir yra labai patenkintas“.
Ginekologė, įvairių žurnalų konsultantė V.Eringytė niekada neturėjo šeimos ir supranta, kad santuokinio gyvenimo traukinį jau pavėlavo. Ji mano, kad likimas susiklostė taip, kaip susiklostė ir nieko nepakeisi. Moteris dėl nieko nesigaili, turi sau įdomios veiklos. V.Eringytei neįsižeistų pavadinta senmerge. Šiuo metu gydytoja nerimauja tik dėl jaunesnių netekėjusių moterų.
„Kadangi mūsų šalyje vyrų neužtenka visoms norinčioms moterims, reikėtų konstruktyvaus politinio sprendimo. Noriu pasakyti mūsų politikams, kad kai atrinkinėsite pabėgėlius atvykti į Lietuvą, priimkite tik vienišus vyrus. Tuomet demografinė situacija šalyje turėtų pagerėti“, – kalbėjo šmaikštumu garsėjanti moteris.
