Deja, šiandien darbštumas dažnai virsta darboholizmu, o tai – rimta problema. Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad dirbantis lietuvis mūsų kultūroje ryškėja beveik kaip archetipinė – tautos sąmonėje įsitvirtinusi – figūra.
„Nesunkiai galime įsivaizduoti tango šokantį argentinietį, juodaodį repo dainininką ar saulės atokaitoje besilepinantį ispaną. Taigi nesunku įsivaizduoti ir prie darbų palinkusį ir nuo jų neatsitraukiantį lietuvį. Pramogaujančio žmogaus įvaizdis mūsų kultūroje nėra populiarus. Juk lietuvis net susigėsta ir bando teisintis, jei, sakykim, aptinka jį gulintį ant sofos ir tinginiaujantį“, – teigia O. Lapinas.
Šiandien beveik ketvirtadalis (22 proc.) lietuvių darbiniams reikalams namuose per savaitę skiria iki 2 valandų, 13 proc. lietuvių grįžę namo darbuojasi 2-3 valandas, 4 proc. daugiau nei 5 valandas, 3 proc. – 4-5 valandas, o 2 proc. tyrimo dalyvių iš namų dirba nuolat, parodė nekilnojamojo turto plėtotojos „Eika“ inicijuotas ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas.
Darbu girtis populiaru
Kad šiandien populiaru girtis darboholizmu ir darbais vakare ar savaitgaliais, sutinka ir Martynas Žibūda, nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ plėtros direktorius. Jo teigimu, darbas nėra blogas dalykas, bet jei kiekvieną dieną žmogus nešasi į namus nebaigtus darbus ir sėdi iki nakties juos atlikdamas, reiktų sunerimti – tiek pačiam darbuotojui, tiek jo vadovui.
„Viršvalandžius sėdintis arba darbus į namus besinešantis darbuotojas yra atsakingas, bet nebūtinai geras darbuotojas. Sugebėjimas atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir buvimo namuose, laisvalaikio – produktyvaus darbuotojo požymis. Toks darbuotojas gali tapti įmonės proveržio šaltiniu. Atsakingas, bet pavargęs, nuolat stresuojantis žmogus savo nuovargiu gali užkrėsti ir kolegas“, – sako „Eika“ atstovas.
Apie darbo ir namų balansą primins jau antrus metus iš eilės organizuojama „Namų diena“, kuri šiemet bus minima lapkričio 19 dieną. „Norėtųsi paraginti lietuvius kuo daugiau dėmesio ir laiko skirti namams, kuriuos per darbus žmonės pamiršta ir į kuriuos grįžta tik pernakvoti“, – sako M. Žibūda.
Lietuviai negali sau leisti dirbti mažiau
Tyrimo duomenimis, namuose darbinius rūpesčius labiau linkę spręsti 26-45 metų amžiaus žmonės, vadovai, smulkūs verslininkai bei didmiesčių gyventojai.
Pasak O. Lapino, darbą lietuviai suvokia kaip didelę vertybę kurią būtina saugoti, kartais – net kitų vertybių sąskaita. Toks požiūris, psichoterapeuto teigimu, susijęs ir su tuo, jog lietuviai dar negali sau leisti dirbti mažiau. Pavyzdžiui, kaip skandinavai, kurie pasiekė aukštą ekonominį lygį.
„Namai neturėtų virsti vien stotele nakvynei bei vieta, kurioje dirbama. Darbus stenkitės užbaigti dar būdami biure, nesineškite jų į namus. Jei namų atmosferą pradedate maišyti su darbiniais reikalais, ji nebeatlieka savo funkcijos – būti poilsio, ramybės, atsigavimo vieta. Vieta, kur žmogus nusimeta dienos vargus ir pasikrauna naujai dienai“, – teigia psichoterapeutas.