Konkrečius veiksmus įgyvendino ir apie juos papasakojo VU klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja prof. Danutė Gailienė bei psichologas ir „Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis.
Naujausi tyrimai rodo, jog per metus Lietuvoje nusižudo daugiau nei tūkstantis žmonių, o savižudybių kiekiui turi įtakos ir garsių žmonių pasitraukimas iš gyvenimo. „Apie 80 % nusižudžiusiųjų Lietuvoje – vyrai. Manęs kitose šalyse dažnai klausia, kas gi darosi mūsų šalyje su vyrais, kurie turi polinkį žudytis. Tačiau situacija nėra juokinga. Ypač rimta ji yra kaimuose, mat ten savižudybių rodikliai dvigubai aukštesni“, – teigė D. Gailienė.
Specialistai sutartinai pripažįsta, kad didžiulė problema Lietuvoje yra ta, kad Lietuvoje žmonės, o ypač vyrai, nesikreipia pagalbos. Kitų šalių patirtis rodo, kad Lietuvai įgyvendinus gyvybių apsaugos programą, didžiąją dalį šių žmonių buvo galima išsaugoti. Būtent todėl ir buvo imtasi konkrečių veiksmų Kupiškio rajone, kuriame fiksuojamas didžiausias savižudybių skaičius
Kupiškyje – gerėjanti statistika
Kiekviena išgelbėta gyvybė – tai didelis džiaugsmas tiek specialistams, kuriems pavyko tai padaryti, tiek artimiesiems, kurių tėvas, mama ar brolis išsivadavo iš depresijos gniaužtų bei nuolatinių minčių apie savižudybę.
P.Skruibis sakė, kad Kupiškio rajone jau dešimtmetį – didžiausias savižudybių skaičius.
„Kasmet šiame rajone nusižudo 10-15 žmonių. Jei Vilniuje šimtui tūkstančių tenka 18 savižudybių, tai Kupiškio rajone – 66. Skaičiai yra milžiniški, ir tam turi įtakos tiek informacijos ir realios pagalbos trūkumas, tiek tam tikri socialiniai niuansai“, – teigė jis.
Minėtame Kupiškio rajone specialistams bei ekspertams pavyko išgelbėti jaunų žmonių gyvybes ir rasti sprendimus, kurie turės įtakos palaipsniui mažėjančiam savižudybių skaičiui.
2014 metų pradžioje buvo pradėta vykdyti iniciatyva, vedami mokymai psichologams, policijos, medicinos darbuotojams.
„Sutelkėme Lietuvos psichinės sveikatos ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, vietos iniciatyvių žmonių suburtą savanorių projekto komandą ir be valstybinės paramos per trumpą laiką pasiekėme gerų rezultatų. Iki vykdytų mokymų kaip elgtis įvykus mėginimui nusižudyti, trumpalaikei pagalbai po įvykio žmonės į ligoninę nesikreipdavo, jokios paramos neieškojo“, – pasakojo P.Skruibis.
Tačiau įsisiūbavus projektui, pasak jo, į psichikos sveikatos centre įsikūrusią polikliniką ateidavo po 2 žmones per mėnesį. „Ir tai yra dideli skaičiai, mat per metus ten nusižudo 10-15 žmonių. Po mokymų besikreipiančių žmonių dėl psichologinės pagalbos gerokai padaugėjo“, – statistiką paskelbė pašnekovas.
Akivaizdūs rezultatai – išsaugotos gyvybės
Psichologas papasakojo apie konkrečius atvejus Kupiškio rajone, kai dėl ekspertų susitelkimo ir noro padėti savižudžiams buvo išgelbėtos kelios gyvybės.
„Mūsų iniciatyva buvo pritaikyti tam tikri metodai. Atkreipėme dėmesį į du seniūnijoje gyvenančius pusamžius vyrus, kurie nuolat kartu girtaudavo. Vienas jų pastaruoju metu itin daug šnekėjo apie savižudybę ir apie planus pakelti prieš save ranką. Jis buvo gilioje depresijoje, mat visai neseniai palaidojo artimą žmogų. Jo sugėrovas rimtai sureagavo į tokias kalbas ir pranešė apie tai policijai. Policija suskubo atvykti į vietą ir ėmė kalbėtis su grasinančiu nusižudyti. Kai vyriškiui atslūgo mintys apie savižudybę, jam buvo pasiūlyta kvalifikuoto psichologo pagalba, kuri visiškai atitolino mintis apie mirtį“, – dėstė P.Skruibis.
Dar vienas psichologo papasakotas pavyzdys verčia patikėti Kupiškio rajono sėkme. „Seniūnijoje dirbanti moteris išgirdo, kad vienas vyrukas ketina nusižudyti, nuolat svaičiojasi kalbomis apie tai. Pasikvietusi psichologę ji nuvyko pas jį į namus ir ėmė kalbėtis. Vyro situacija buvo beviltiška, alkoholį jis gėrė milžiniškai kiekiais, tačiau po rimtų terapinių pokalbių alkoholio kiekiai ėmė akivaizdžiai mažėti. Kai vyras ėmė mažiau gerti, jam buvo pasiūlyta dirbti viešuosius darbus už atlygį“, – džiaugėsi psichologas prisimindamas konkretų atvejį, kuomet dėka profesionalų beviltiškai atrodžiusi situacija akivaizdžiai pagerėjo.
Paaiškėjo, kas žudosi dažniausiai
Psichologai sutartinai tvirtino, jog nei akių spalva, nei amžius, nei socialinė padėtis neturi įtakos nusižudymams, tačiau, visgi, yra kelios žmonių grupės, kurios labiau linkusios pakelti prieš save ranką nei kiti. „Yra daugybė mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia, jog būtent tie žmonės, kurie jau kartą mėgino nusižudyti, tai būtinai pakartos dar kartelį“, – tvirtino vyras.
Jis atkreipė dėmesį, kad reikia sunerimti ir tada, jei žmogus ima garsiai kalbėti apie savižudybę. Pasak jo, neteisinga numoti ranka ir galvoti, jog kalbos tik ir baigsis kalbomis. „Dar viena žmonių grupė, kuri gali linkti į savižudybę, tai tie, kurie patyrė artimojo mirtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į žmones, kurie mėgsta pakelti taurelę. Statistika rodo, kad 2/3 visų savižudybių įvyksta esant girtumui“, – teigė specialistas.
Po atlikto veiksmų plano paaiškėjo, kad tiek Kupiškyje, tiek ir kituose rajonuose daugiausiai žudosi vyrai, kuriems virš 65 metų. „Paprastai nerimą turėtų kelti vieniši senoliai, kurių vaikai išvykę uždarbiauti į didžiuosius miestus arba užsienį. Tokiems žmonėms būtina paskambinti, pas juos užsukti pasikalbėti arba bent jau paklausti kaip jiems sekasi“, – sakė jis.
Dr. P.Skruibis pabrėžė, jog ypač svarbu kiekvienai seniūnijai, nepriklausomai nuo jos dydžio ir gyventojų skaičiaus, girdėti ir pažinoti ten gyvenančius žmones. „Jei tik savivaldybės gautų finansavimą, mes mielai padėtume ir kitiems. Norą yra išreiškusios Kaišiadorių, Zarasų seniūnijos. Tačiau, visų pirma, viskas vyktų tinkama linkme tuo atveju, jei žmonės elgtųsi sąmoningai. Jei visų Lietuvos seniūnijų darbuotojai mokėtų atpažinti pagalbos poreikį ir padėtų tiems, kam tuo metu labiausiai reikia pagalbos, suteiktų jiems emocinę paramą, savižudybių kiekis akivaizdžiai sumažėtų“, – įsitikinęs psichologas.
