Ankstyvas darbas sukelia stresą
Oksfordo universiteto dėstytojas P.Kelley tvirtino, kad liepti žmonėms, kuriems virš 55 metų, pradėti dirbti anksčiau nei 9 valandą ryto, lygu sukelti jų kūnui milžinišką stresą: „Mes negalime pakeisti 24 valandų paros ritmo ir negalime išmokyti kūno elgtis taip, kaip norėtų protas. Esame įpratę nubusti kartu su tekančia saule, tačiau noras ilgiau pasnūduriuoti matomas paakiuose – per anksti prieš savo valią besikeliantys žmonės paprastai būna pajuodusiais paakiais ir paraudusiomis akimis“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad įmonės, kurios verčia darbuotojus pradėti dirbti dar iki 8 valandos ryto, rizikuoja jų sveikata bei psichologine būsena.
Didžiojoje Britanijoje vykusiame mokslo renginyje P.Kelley kalbėjo. „Per anksti pradedama darbo diena – itin svarbi tema visam pasauliui. Darbdaviai būtinai turėtų atsižvelgti į kiekvieno žmogaus poreikį tinkamai pailsėti, kad ateinanti darbo diena būtų naši ir produktyvi. Gerai pailsėjęs ir išsimiegojęs žmogus jam pavestus darbus paprastai atlieka per gerokai trumpesnį laiką. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į žmogaus psichologinę būseną. Jei žmogus ilgą laiką prieš savo valią ryte kelsis labai anksti, gali negrįžtamai pakrikti jo nervų sistema“, – tvirtino dėstytojas.
Pamokos moksleiviams – skirtingu laiku
Pasak eksperto, vaikai į mokyklą turėtų eiti skirtingu laiku. „Vaikai nuo metukų iki dešimties natūraliai keliasi gerokai anksčiau už vyresniuosius. Todėl vaikams nuo pirmos klasės pamokos gali prasidėti 8:30 ir jiems tai nesukels streso, tačiau kitokia situacija yra su paaugliais nuo 16 metų. Jiems natūraliai sunku nubusti anksti ryte, todėl tam, kad būtų išvengta stresinės situacijos, jie pamokas turėtų pradėti 10 valandą ryto. Tyrimų metu paaiškėjo, kad vėliau į mokyklas atėję vaikai jiems pavestas užduotis atliko gerokai greičiau už tuos, kurie tas pačias užduotis atliko nuo 8 valandos ryto“, – aiškino vyras.
P.Kelley tvirtino, jog vėlesnis ėjimas į mokyklą mažina ir nelaimingų atsitikimų riziką. „Eidami anksti į mokyklą vaikai paprastai būna dar miego būsenoje, pamiršta pažiūrėti, ar saugiai eina per gatvę, todėl nutinka nemažai nelaimingų atsitikimų gatvėje. Taip pat ėjimas į mokyklą kiek vėliau sumažina galimybę pakliūti į automobilio spūstis“, – sakė mokslininkas.
Oksfordo universiteto dėstytojas paaiškino, kad moksleiviai, sulaukę 16 metų, turėtų miegoti šiek tiek ilgiau. „Jų organizmas savaime ima reikalauti gilesnio ir ilgesnio miego. Tuo laikotarpiu atsiranda didesnė nervų sistemos apkrova – daugėja pamokų, atsiranda papildoma veikla po pamokų, daugiau laiko atima susitikimai su draugais. Natūralu, kad poilsio laikas trumpėja, o tai tiesiogiai atsiliepia užduočių vykdymo našumui mokykloje“, – teigė P.Kelley.
Antrai pamainai būtinybės nėra
Vilniuje įsikūrusios „Šaltinėlio“ mokyklos Ugdymo programų vadovė Zita Martinėlienė teigė, kad apie kintantį pamokų laiką nėra poreikio galvoti. „Mūsų mokykloje pamokos prasideda 8:30. Kol kas nuoskaudų dėl ankstyvo pamokų laiko nei iš tėvų, nei iš moksleivių negirdime. Beje, labiau neišmiegoję gal atrodo pradinukai“, – tvirtino vadovė.
Pokalbio metu pašnekovė pridūrė, kad apie antrą pamainą moksleiviams taip pat nėra rimtai svarstę. „Šiuo metu dauguma tėvų tam prieštarautų. Pastebėjome, kad dažnai žmonės keičia mokyklas būtent bėgdami nuo antros pamainos. Tokios patirties, kad moksleiviui sektųsi geriau būtent popietiniu laiku, kol kas neturime – greičiau tai priklauso nuo jauno žmogaus poilsio kokybės.“ – tikino Z.Martinėlienė.
