Sumažina kančią ir skausmą
Vilniaus palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise pacientai prieš iškeliaudami anąpilin turėjo galimybę išbandyti dailės terapijos užsiėmimus: tapė savo širdies ikonas, kurios šiuo metu yra eksponuojamos Vilniaus Pranciškonų bažnyčioje. Ši patirtis yra vienas iš šalyje pasiteisinusių pavyzdžių, kiaip menų terapija gali būti pritaikoma paliatyviojoje slaugoje.
„Daugumos tapiusiųjų širdies ikonas jau nebėra šioje žemėje, tačiau jų tapymas, hospiso darbuotojai gali patvirtinti, jiems buvo be galo džiugus ir geras. Galima sakyti, kad žmonės rado vidinę ramybę, iškeliavo laimingi, kad turėjo tokią progą. Tokią veiklą vertiname labai teigiamai“,– trumpai meno terapijos pritaikymo patirtį vadovaujamoje įstaigoje apibūdino hospiso direktorė sesuo Michaela Rak.
Akivaizdžią meno terapijos naudą slaugant nepagydomus ligonius akcentuoja ir Lietuvos edukologijos universiteto docentė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė dr. Vilmantė Aleksienė.
“Muzika, taip pat ir kitos meno šakos, gali padėti sumažinti nerimą, užsimiršti, nugrimzti į malonių prisiminimų ar fantazijų pasaulį, bet, manyčiau, dar svarbiau, kad gali padėti aktyviai išreikšti baimę ir įprasminti savo gyvenimą ir artėjančią mirtį. Meno terapijos procese svarbu padėti žmogui suprasti, kad ir sunkiose gyvenimo situacijose galima įžvelgti malonių ar žaismingų momentų ir kad galima kartu juos kurti.
Muzika (apskritai menas – aut. past.) turi didžiulį malonumo potencialą, prieinamą visiems – nuo gimstančių iki mirštančių, nuo labai pajėgių iki labai silpnų. Kur link sukasi gyvybės vektorius – sveikatos ar mirties kryptimi, muzikos ar kitų meno terapeutų misija yra būti paciento kelionėje paslaugiu bendrakeleiviu. Terapeutas tai kelionei suteikia gyvenimo kokybės, kad būtų mažiau skausmo ir daugiau džiaugsmo, vilties, prasmės. Paliatyviosios muzikos terapijos srityje dirbantys visų pirma akcentuoja unikalią muzikos savybę – muzikos fone mirtis graži, su muzika išeinama oriai. Manau, kad paliatyviojoje slaugoje muzikos terapijos paslaugos labai reikalingos“,– įsitikinusi mokslininkė.
Tiesa, muzikos terapijos specialistė pastebi, kad šios srities tyrimų šalyje kol kas dar stinga. Tačiau universitete šiemet pradedamų rengti muzikos terapeutų kursas turėtų paskatinti tiek šios meno terapijos rūšies paslaugų, tiek jos tyrimų apimtis.
Padeda atrasti save ir darbuotojams
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė taip pat sutinka, kad meno terapija pacientams yra labai naudinga. Todėl čia gana dažnai pasirodo įvairūs meno kolektyvai. Tačiau vien ligoniais įstaigoje neapsiribota: meno terapijos galią išbandė ir slaugytojos. Žinia, kad su itin sunkiai sergančiais žmonėmis dirbantiems specialistams reikia išlieti susikaupusią įtampą.
Meno terapijos projektas, inicijuotas Všį „Socialiniai meno projektai“ atstovės Ievos Petkutės, kai dvylika slaugytojų tapė ant šilko, įstaigoje vykęs prieš porą metų, puikiai pasiteisino, tad šiemet čia šiek tiek kitu formatu vyks antrą kartą.
„Dailė man – šventas dalykas, kaip ir muzika. Iš meno galima pasisemti stiprybės. Todėl manau, kad ir darbuotojams toks užsiėmimas itin naudingas. Slaugytojo darbas – be galo sunkus, o menas padeda tuos sunkumus pamiršti.
Darbuotojoms tai ne tik malonumas ar atrakcija, bet ir tvirtybės išbandymas, valios apraiška. Gi įvaldyti tam tikrą meno rūšį nėra taip paprasta. Kartu meno terapija leidžia pajusti žmogui, kad jis gali tiek daug. Galbūt jis savimi abejojo, o štai – pavyko. Savo darbus parodoje prieš dvejus metus mūsų darbuotojos rodė su pasididžiavimu.
Tai tik įrodo, kad menas primena, jog reikia pradėti džiaugtis kasdieniu gyvenimu, kurį mes labai dažnai pamirštame: skubame, lekiame, klaidžiojame informacijos srautuose“,– gerąja meno terapijos pritaikymo patirtimi pasidalijo V.Grigienė. Ir pasidžiaugė, kad netrukus naujai įrengtose patalpose puikuosis papildyta darbuotojų sukurtų meno kūrinių paroda.
