Etatams užpildyti beveik visose įstaigose jau paskelbtos
atrankos, sako vidaus reikalų ministro patarėjas statutinės
tarnybos klausimais Vytautas Bakas.
„Iki lapkričio turėtų būti įdarbinta visa komanda. Vėliau
planuojame organizuoti jiems bendrus bazinius mokymus tam, kad
pateisintumėme savo lūkesčius“, – BNS sakė jis.
Devyni psichologų etatai įsteigti Valstybės sienos apsaugos
tarnyboje, šeši su puse etato – Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamente bei jam pavaldžiose įstaigose. Policijoje
papildomai turėtų įsidarbinti trys psichologai, Viešojo saugumo
tarnyboje – vienas.
Esant pilnam psichologų vidaus reikalų sistemoje etatų
užpildymui, čia dirbs 48 specialistai. Iki šiol policijoje dirbo 24
psichologai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Valstybės
sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente ir
Viešojo saugumo tarnyboje buvo po vieną psichologą, Vilniaus
priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo įsteigta pusė psichologo
etato.
Pasak V.Bako, pareigūnų socialinės apsaugos pertvarka apims ne
tik psichologų pajėgumų didinimą, bet ir centrinės medicinos
ekspertizės komisijos pertvarką, kuri šiuo metu ruošiama darbo
grupėje, taip pat pertvarkomą pareigūnų psichologinio rengimo
sistemą ir naujojo Vidaus tarnybos statuto, kuriame numatytos
didesnės pareigūnų socialinės garantijos, įgyvendinimą.
„Psichologų etatai yra pirmas žingsnis link civilizuotos
pagalbos Lietuvos pareigūnams“, – sakė V.Bakas.
Nuo šiol psichologinė pagalba pareigūnui bus skiriama
privalomai, jeigu jis tarnybos metu panaudoja ginklą, tarnybos metu
susiduria su gelbėjamų žmonių, nusikaltimų aukų žūtimi,
patiria tiesioginę grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, tarnybos metu
susiduria su kolegų ar kitų komandos narių netektimi dėl patirto
smurto, avarijos, gaisro, savižudybės ar kito psichologinę traumą
galinčio sukelti įvykio, taip pat jei turi žalingų įpročių,
priklausomybę, smurto bei smurto artimoje aplinkoje atvejais.
V.Bakas teigė, kad iki šiol pareigūnai vengė lankytis pas
psichologus, nes manė, jog ateityje tai gali atsiliepti tarnyboje,
pavyzdžiui, pareigūnai bijojo keblumų praeinant medicininę
apžiūrą. Taip pat dažnu atveju pareigūnas manė, jog jis pats
gali susitvarkyti su stresu, teigė ministro patarėjas, kuris
anksčiau buvo vienos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos
lyderis.
„Pagalbos atsisakantis pareigūnas kelia grėsmę ir visuomenei.
Pagalvokite, pareigūnas su ginklu vaikšto gatvėje ar atlieka
funkcijas. Iš principo, tai yra nesaugu“, – sakė V.Bakas.
„Kiek aš bendravau su kolegomis iš Vakarų, tai po tam tikrų
kritinių įvykių niekas neklausia, sutinki tu ar ne. Privalai eiti
pas psichologą ir kalbėtis su juo. Tuo metu Lietuvoje tai iki šiol
nebuvo privaloma“, – teigė jis.
Psichologais vidaus reikalų sistemoje dirbs asmenys, turintys
psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba jam prilygintą
kvalifikacinį laipsnį. Taip pat galima psichologo kvalifikacija,
įgyta ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių
universitetinių studijų metu.
Vidaus reikalų ministerija pareigūnų socialinės ir sveikatos
apsaugos pertvarkos imasi reaguodama į tai, kad Lietuvoje statutinių
pareigūnų nusižudo daugiausiai Europoje. Per pastaruosius penkerius
metus Lietuvoje nusižudė 17 statutinių pareigūnų. Daugiausiai jų
– iš policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
2003–2013 metais, Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis,
Lietuvoje nusižudė 43 vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, iš jų
29 – policijos pareigūnai.
