Ir nors Lietuvos mokyklose patyčios nuo 1994 m. iki 2010 m. sumažėjo (1994 m. patyčias patyrė 81,2 proc. tyrime dalyvavusių mokinių, o 2010 m. patyčių patyrusių mokinių buvo 52,4 proc.) , tačiau palyginti su kitomis Europos šalimis, patyčių dažnis Lietuvos mokyklose kol kas lieka didžiausias (Švedijoje tik apie 4 proc. vaikų patiria patyčias, Latvijoje ir Estijoje – apie 22 proc., Vokietijoje – 14 proc.).
Apie tai, kokia šiandien Lietuvos vaikų psichikos būklė ir su kokiomis problemomis susiduria vaikų psichikos specialistai, kalbamės su Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro direktore Jovita Petrulyte.
Kaip manote, kiek Lietuvos vaikų psichikos būklę apytiksliai nulemia ekonominiai – socialiniai gyvenimo faktoriai, o kiek – genetiniai veiksniai?
Manoma, kad maždaug per pusę. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vaikų psichikos sveikatos būklę lemia biologiniai (genetinis polinkis, įgimtos ir įgytos ligos), psichologiniai (tarpusavio santykiai su šeimos nariais ir bendraamžiais, mokymosi gebėjimai, asmenybės ypatumai) ir socialiniai veiksniai (skurdas, nepriežiūra, smurtas, žalingi įpročiai).
Kiekvieno žmogaus ar sutrikimo atveju galima pastebėti įvairių faktorių įtaką. Lietuvoje socialinė aplinka nėra palanki: daug skurstančių, smurtaujančių šeimų, išsiskyrusių, ar emigracijos išskirtų šeimų, daug vaikų gyvena globos institucijose.
Reikia pastebėti, kad 2014-2020 m. ES fondų investicijų periode, skiriant prioritetinį dėmesį vaikų psichikos sveikatai, numatytos investicijos į su visais šiais faktoriais susijusių sutrikimų prevenciją.
Numatoma stiprinti pagalbą sutrikusios raidos vaikams diegiant neišnešiotų naujagimių raidos stebėjimo modelį. Taip pat – parengiant tikslinę klinikinę programą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, mokymo programą juos auginantiems tėvams.
Norint pagerinti psichologinę vaikų būseną, numatoma įgyvendinti ir socialinio ir emocinio ugdymo programas.
Tam, kad kuo anksčiau butų pastebėtas vaikų patiriamas smurtas ir suteikta kompleksinė pagalba, bus atnaujinamos vaiko prievartos diagnostikos metodinės rekomendacijos, atliekamas vaikų patiriamo smurto ir save žalojančio elgesio ir suteiktos pagalbos tyrimas, diegiamos klinikinės programos vaikams ir paaugliams, patyrusiems sunkias ir ilgalaikes psichologines traumas, vaikams augantiems globos institucijose ir turintiems užsitęsusių psichikos bei elgesio sutrikimų.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikų ir jaunimo savižudybių problemai: įvairių sričių specialistai mokomi pastebėti vaikus, linkusius žudytis. Sveikatos priežiūros specialistai mokomi efektyviau padėti bandžiusiems žudytis ir ypač tiems, kurie turi didelę riziką tuos bandymus pakartoti.
Kaip manote, ar pakankamai yra skiriama dėmesio darbui su tėvais?
Lietuvoje vis dar nepakankamas dėmesys skiriamas vaikų psichikos sutrikimų prevencijai, kurioje didelę dalį sudaro pagalba tėvams.
Siekiant kuo anksčiau užkirsti kelią elgesio ir emocijų sutrikimams labai svarbus tėvų mokymas bendrauti su vaikais, spręsti konfliktus, taikyti tinkamus auklėjimo metodus – tai vadinama tėvystės įgūdžių mokymu. Tėvystės įgūdžių mokymo metu tėvai dalyvauja ir savitarpio pagalbos grupėse, padeda vieni kitiems ir kartu yra motyvuojami kreiptis pagalbos į specialistus.
Naudojant 2007-2013 m. ES fondų investicijų, buvo parengtos pirmos tėvystės įgūdžių mokymo programos. O iš 2014-2020 m. fondų lėšų numatoma įgyvendinti pilotinius jų taikymo projektus. Labai svarbu, kad valstybė užtikrintų šių ypatingai svarbių vaikų psichikos sveikatai paslaugų finansavimo tęstinumą ir, pasibaigus dabartiniam ES investicijų periodui, diegtų jas kuo plačiau.
Pastebime, kad tėvai geriau bendradarbiauja su specialistais, kai šie priima juos kaip lygiaverčius partnerius ir savo vaiko „ekspertus“. Visgi mažesnėse vietose tėvai vengia vesti vaikus pas psichikos sveikatos specialistus, bijodami galimo informacijos nutekėjimo ar pasekmių tolesnei vaiko ateičiai.
Taip pat Lietuvoje yra toks visuomenės kultūros/vertybių ypatumas, kad daugiau dėmesio skiriama somatinei (kūno) sveikatai: žmonės labiau ieško ir pripažįsta greitai veikiančas pagalbos priemones (vaistus, dietas, papildus), o bendravimo, santykių, emocinės sveikatos problemų svarbą daugelis neigia, kol šios problemos rimtai nesikomplikuoja.
Matome, kad žmonės su socialinėmis problemomis (neįgalūs, priklausomybes turintys, globos namų vaikai) vis dar dažnai netoleruojami, stigmatizuojami ir atmetami, todėl nusivilia ir sunkiau priima pagalbą.
Koks šeimos gydytojų vaidmuo gerinant vaikų psichinę sveikatą?
Kadangi norima gauti kuo geresnių rezultatų gydant vaikus su raidos sutrikimų rizika, labai svarbu kuo anksčiau, geriausiai pirmaisiais trim gyvenimo metais, pradėti teikti pagalbą. Kad būtų kuo anksčiau išaiškinti vaikų raidos sutrikimai LR Sveikatos ministerija 2014 m.
patvirtinto Vaikų raidos tikrinimo reikalavimus.
2014-2020 m. planuojami Vaikų raidos tikrinimo mokymai šeimos gydytojams, kad jie kuo anksčiau įtartų raidos sutrikimus. Taip pat rengiama ir visuotinio vaikų raidos tikrinimo pilotinė programa.
Siekiama pagerinti vaikų psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą: kuriems Lietuvos regionams labiausiai trūksta specialistų?
Kaip ir kitų sveikatos priežiūros specialistai, psichikos sveikatos priežiūros specialistai sunkiai prieinami mažesniuose miesteliuose. Psichologų pagalba sunkiau pasiekiama negu gydytojų, nes pagal pirminės psichikos sveikatos priežiūros normatyvus jų numata 1 specialistas – 40 000 gyventojų (vaikams ir suaugusiems bendrai), tad planuojama šį skaičių padidinti iki 1 specialisto 20 000 gyventojų.
Gydytojų vaikų ir paauglių psichiatrų trūksta ir didesniuose miestuose, taip atsitiko dėl aktyvios gydytojų emigracijos.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą numatoma gerinti plečiant antrinio lygio vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistų komandas, papildant jas didesniu skaičiumi psichologų, socialinių darbuotojų, slaugytojų ir teikiant kompleksines specialistų komandos paslaugas vaikams ir šeimoms.
Kuriamos mobilios specialistų brigados, kaip jos veikia ir kokie jų veiklos rezultatai?
Siekiama, kad šios komandos, galinčios teikti tęstinę pagalbą vaikams su specifiniais raidos ir elgesio sutrikimais ir konsultuoti vaiko gyvenamojoje vietoje esančius specialistus, pasiektų ne tik didžiųjų miestų bet ir atokesnių rajonų gyventojus.
Visgi, mobilios komandos paslaugos pakankamai brangios, imlios laikui, todėl pradžioje numatyta jas steigti 5 regioniniuose centruose, vertinti jų efektyvumą, rentabilumą, specialistų ir finansų poreikį.
Tuo pačiu bus diegiamas tarpžinybinio sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių įstaigų bendradarbiavimo modelis, siekiant, esant mažiems resursams, užtikrinti efektyvesnę pagalbai vaikui ir šeimai pagal gyvenamąją vietą.
2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ investicijos bus skirtos ir vaikų bei paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų modeliui įsteigti.Taip pat bus sukurta reikalinga infrastruktūra mobilioms konsultacinėms vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms regionuose teikti : aprūpinimas reikiama įranga ir specialiais automobiliais mobilioms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
Bus modernizuojama Vilniaus regiono diferencijuoto kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centro infrastruktūra – statinių ir (ar) patalpų statyba, rekonstravimas, remontas ir įrengimas, kad būtų sukurta pacientams ir personalui patogi aplinka.
