Menas palaiko sergančiuosius Alzheimeriu

Moksliniai tyrimai ne kartą patvirtino, kad dalyvavimas kūrybinėje veikloje teigiamai veikia sveikatą, skatina domėjimąsi aplinka, didina savivertę. Būtent dėl to menų terapija vis dažniau siūloma neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms. Viena iš ligų, kuria sergančiuosius teigiamai veikia kūryba – Alzheimeris.

Tokios veiklos naudą patvirtina tiek šia liga sergančių asmenų globos namų socialiniai darbuotojai, tiek gydytojai neurologai.

„Mūsų globos namuose menų terapija nėra organizuojama profesionaliai, kaip tai daro šios srities specialistai – terapeutai. Tačiau patys vedame tam tikrus užsiėmimus. Skiriame tam tikras užduotis, kurias parenkame praktiškai kiekvienam žmogui individualiai.

Grupinius menų terapijos užsiėmimus, žmonėms, sergantiems Alzheimeriu, suorganizuoti sudėtinga, kadangi tokie žmonės grupėje negali ilgam sukoncentruoti dėmesio. Tačiau kūrybiniai užsiėmimai iš tiesų veiksmingi. Jie leidžia žmonėms pabūti kartu, nesijausti vienišais.

Be to, kartais, piešdami tam tikromis temomis, žmonės pradeda savo gyvenimo istorijas pasakoti, atsiminti galbūt užmirštus faktus. Taip pat mums aktualu, kad jie būtų fiziškai kuo aktyvesni, tad meno terapija padeda lavinti smulkiąją motoriką, palaiko gerą emocinę būseną. O kai žmogus gerai nusiteikęs ir fiziškai yra judresnis“,– teigia globos namų „Senevita“ socialinio darbo vadovė Jolanta Rynkevič.

Globojami žmonės šioje įstaigoje, pasitaiko, be Alzheimerio ligos turi kitų sveikatos problemų: sunkiai funkcionuoja galūnės, sutrikusi smulkioji motorika, todėl jiems būna sunku nulaikyti daiktus, kažką lipdyti, karpyti. Tačiau net ir tokiu atveju kurti įmanoma.

„Tokiems pacientams siūlome paprastesnes užduotis. Mūsų tikslas – vystyti estetinius žmogaus pojūčius, kad jis kažką nuveiktų ir jaustųsi patenkintas atliktu darbu. Labai dažnai žmonės bijo apsiimti. Sako, kad nemoka piešti, gyvenime tokiais dalykais neužsiėmė, todėl neišeis.

Bijo apsijuokti prieš kitus. Galbūt kiti galvoja, kad sergantieji Alzheimeriu nieko nebeprisimena, tačiau baimės jausmas yra išlikęs, nėra svetimas.

Pas mus atvykę naujokai dažnai tik stebi, vaikšto aplinkui, nenori dalyvauti. Tačiau paskui smalsumas nugali. Po savaitės, dviejų ar mėnesio įsidrąsina pabandyti. O po to jau įsidrąsina ir visuomet laukia meninių užduočių. Mes siekiame taip paskatinti tą veiklą, kad žmogui nebūtų baisu suklysti ir jis pamatytų, kad toje grupėje visi tokie patys kaip jis. Bijo to paties“,– apie dažnas naujų gyventojų reakcijas į manų terapijos užsiėmimus pasakoja J. Rynkevič.

Anot jos, kai tik „Senevitoje“ pradėtos siūlyti kūrybinės užduotys, ten gyvenantys žmonės buvo pasyvūs, o dabar matomi ryškūs pokyčiai.

„Žmonės dabar daug noriau įsitraukia į tokias veiklas. Dažniausiai jiems siūlome spalvinti. Galbūt kai kam tokia veikla pasirodys vaikiška, tačiau išbandžius tikrai nuomonė pasikeičia.

Parenkame tam tikrus piešinius, kad būtų šiek tiek laisvės meniškumui pasireikšti. Žmonės ypač mėgsta mandalas. Iš piešinių pasimato žmonių individualumas.

Su Nacionaline dailės galerija vykdėme projektą ir kelis kartus ten važiavome su globos namų gyventojais. Užsiėmimų metu jie aptarė tam tikrus meno kūrinius, turėjo galimybę įvairiai interpretuoti meno kūrinius.

Atrodytų žmonės pamiršta savo vardus, kaip šaukštas vadinasi, sunkiai suvokia aplinką, o per tokius užsėmimus atsiskleidė. Taip jie pasijaučia kažko verti, inteligentiški“,– meno galia sergantiesiems Alzheimeriu džiaugiasi Jolanta Rynkevič.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centro gydytoja neurologė Jurgita Kuzmickienė, dirbanti atminties sutrikimų kabinete, sako, kad nėra efektyvių Alzheimerio ligos prevencijos priemonių.

Tačiau patvirtina, jog meno terapija teigiamai veikia jau sergančiuosius.

„Įvairių tyrimų duomenimis, tiek aukštasis išsilavinimas, tiek aktyvi protinė veikla turi šiokią tokią apsauginę reikšmę, tai yra, kiek padidina kognityvinį rezervą, tačiau nėra susijusi su patologiniais procesais, sukeliančiais Alzheimerio ligą. Meno terapija aiškaus profilaktinio efekto neturi, tačiau teigiamai veikia sergančius šia liga.

Meno terapija gali kiek pagerinti tiek pačią smegenų veiklą, tiek socialinę adaptaciją. Ji ne tiesiogiai atmintį gerina, bet suteikia teigiamų emocijų, pagerina nuotaiką, gali skatinti pacientus bendrauti. Tai ypač naudinga tiems, kuriems ryškėja kalbos sutrikimai.

Kai pacientai patys aktyviai piešia, konstruoja, patys kažką kuria, šiuose procesuose dalyvauja daug atminties funkcijų. Žmogus planuoja veiksmus, turi prisiminti tam tikrą veiksmų seką, aktyvinami tam tikri motoriniai įgūdžiai“,– teigia medikė.