Archeologai yra aptikę magiškųjų grybų statulėlių, kurių amžius siekia 1000 metų prieš Kristų. Manoma, jau tada indėnai juos vartojo. Haliucinacijas sukeliantys grybai turi alkaloido psilocibino, todėl dar vadinami psilocibais.
Yra paplitusi grybų rūšis, vadinama „laisvės kepure“, mat grybo forma primena garsiąją karvedžio Napoleono Bonaparto trikampę kepurę.
Apie tai, kad magiškieji grybai auga tiek Amerikoje, tiek Europoje, knygoje „Toksikologo užrašai“ yra rašęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Pateikiame jo nuomonę
„Dėl psilocibų poveikio nuobodūs darbai gali tapti linksmi, apima stiprūs religiniai išgyvenimai. Magiškųjų grybų veikimo principas artimas LSD poveikiui.
Lietuvoje mokslininkai taip pat yra nustatę kelias šių grybų augimvietes.
Psilocibai (glotniagalvės) turi amatoksino, kaip ir raudonosios musmirės. Gerai išdžiovinti magiškieji grybai turi iki 2 proc. psilocibino. Džiovinti grybai ilgai kramtomi, naudojami gėrimams, patiekalams.
Nėra žinoma, kokia dozė mirtina – žmogus mirtų nebent suvalgęs dešimtis kilogramų magiškųjų grybų. Visi psilocibino vartojimo efektai skirstomi į laukiamus, neutralius ir neigiamus.
Pakili nuotaika, linksmumas prasideda praėjus valandai nuo grybų valgymo. Ilgainiui silpnėjantis poveikis gali trukti nuo 4 iki 7 valandų. Suintensyvėja kūrybinis mąstymas, kyla apetitas, gali prasidėti nevaldomas juoko priepuolis.
Prie neutralių efektų priskiriamas padidėjęs emocingumas, žmogui laikas atrodo sulėtėjęs, tarsi sustojęs, jį akina daug ryškių spalvų, net vaivorykštė, o praeities įvykiai iškyla kaip gyvi.
Tačiau magiškieji grybai gali sutrikdyti sveikatą: jaučiamas silpnumas, galvos skausmas, mažėja kraujospūdis, todėl žmogus gali apalpti, jį gali apimti baimė, nerimas, pykinti.
Visiems žinomos raudonosios musmirės turi muscimolio – haliucinogeninės medžiagos. Mėgsta jų prisiėsti net briedžiai, o tada keliauja meilintis į ganyklą pas karves. Kad žmogui prasidėtų vaizdiniai, pakanka kelių musmirių kepurėlių.
Nuo raudonųjų musmirių nemirštama. Bet kartais žmonės suklysta ir susigundo paragauti žaliosios musmirės – tada būna blogiau. Šie grybai nedraugiški – nuneša ne „stogą“, o kepenis, todėl žmogus miršta.
Kartą pas mus pateko vaikinas, internetu iš Olandijos įsigijęs muscimolinių grybų. Sumokėjo nemažai. Prisiragavęs džiovintų grybų, pateko į ligoninę. Kaip jis nusiminė sužinojęs, kad muscimolinių grybų galima rasti Lietuvos miškuose.
Ligonio veidas ištįso, jam buvo apmaudu, kad išleido tiek pinigų už muscimolinius grybus. Kaip nesididžiuosi įnikusia į kompiuterį naująja karta.“
