„Muzikos terapijai tinka absoliučiai visi stiliai: ir liaudies muzika, ir klasikinė, ir džiazas, ir populiarioji muzika, ir net rokas ar metalas. Muzikos terapija yra ir santykis. Kuriant jį, vienas svarbiausių veiksnių yra pripažinimas ir pagarba kito žmogaus muzikiniam skoniui, poreikiams“, – LRT Radijui sakė specialistė.
Neonatologės Rasos Garunkštienės teigimu, muzikos terapija padeda net ir neišnešiotiems naujagimiams: „Intensyviosios terapijos skyriuje daug šviesos, triukšmo, atliekamos būtinos intervencijos. O muzika – lopšinės – yra tai, kas padeda užmaskuoti aplinkos garsus. Lopšinės ypač tinka naujagimiams, nes yra lėtos, monotoniškos, jų ritmas atitinka motinos širdies dūžių dažnį, kas vaikus labai ramina. [...] o kai jie yra ramesni, jiems lieka daugiau energijos augti, sveikti.“
Lopšinės kūdikiams primena motinos širdies dūžių dažnį
Šiuo metu, vystantis technologijoms, atliekama labai daug tyrimų apie muziką medicinoje ir nustatoma, kaip garsas ir apskritai muzika veikia žmogaus kūną ląstelės lygmeniu bei smegenų darbą, pripažino Lietuvos muzikos terapijos asociacijos vadovė socialinių mokslų daktarė Vilmantė Aleksienė.
„Ateityje muzikos terapeutai turės naujų įrankių, technologijų ir metodų, kaip tiesiogiai veikti žmogaus kūną ir psichiką, bet šiuo metu muzikos terapeutai daugiau dirba šalia medikų, reabilitologų, specialiojo ugdymo, logopedų bei kitų specialistų. Vis dėlto, nors muzikos terapeutas dar yra nauja profesija, tai – visuotinai pasaulyje pripažinta profesija“, – teigė mokslininkė.
Muzikos terapija išskirtinai taikoma absoliučiai visoms amžiaus grupėms: besilaukiančioms moterims, kūdikiams, vaikams, paaugliams, jaunuoliams, suaugusiesiems ir senyvo amžiaus žmonėms iki pat mirties.
Kad muzika, ypač klasikinė, labai svarbi besilaukiančioms mamoms ir jų kūdikiams, patvirtina ir neonatologė Rasa Garunkštienė.
Pasak jos, tyrimais nustatyta, kad vaisius pradeda girdėti nuo 16 savaitės, o į išorės garsus ir motinos balsą reaguoja nuo 19 savaitės. „Net atliktas tyrimas, kad išnešiotas vaisius 72 valandas prieš gimimą girdėtus muzikos garsus atpažįsta po gimimo. O motinos balsas yra pirmoji muzika, kurią girdi dar negimęs kūdikis“, – tikino medikė.
R. Garunkštienė pasakojo, kad rašant disertaciją atlikti tyrimai parodė, jog muzikos terapija teigiamai veikia net pačius mažiausius, per anksti gimusius kūdikius, todėl jiems galima padėti ne tik vaistais, bet ir muzikos terapija.
Į intensyviosios terapijos skyrių, kalba gydytoja, dažniausiai patenka tie naujagimiai, kurie gimsta per anksti ar turi įgimtą ar įgytą ligą: jie guli inkubatoriuose, jiems leidžiami vaistai, taikomos įvairios procedūros, kartais dirbtinai ventiliuojama. Kadangi naujagimis būna atskirtas nuo motinos, nutrūksta psichofizinis ryšys, buvęs visą nėštumo laiką.
„Tam, kad išgyventų, tokiems naujagimiams reikia visiškai kitokios, nei buvo gimdoje, aplinkos. Tačiau intensyviosios terapijos skyriuje daug šviesos, triukšmo, atliekamos būtinos intervencijos. O muzika – lopšinės – yra tai, kas padeda užmaskuoti aplinkos garsus.
Lopšinės dainuojamos nuo senų senovės ir jos ypač tinka naujagimiams, nes yra lėtos, monotoniškos, jų ritmas atitinka motinos širdies dūžių dažnį, kas vaikus labai ramina. Aprašyta, kad apie 80 proc. motinų visose kultūrose savo naujagimius laiko kairėje krūtinės ląstos pusėje – jos tą daro intuityviai, nes naujagimis girdi mamos širdies ritmą“, – teigė R. Garunkštienė.
Motinos balsas padeda greičiau sveikti
Atliekamo tyrimo esmė, kalba R. Garunkštienė, buvo ištirti gyvos bei įrašytos muzikos poveikį ir palyginti su vaiko būsena, kai muzikos nėra.
Todėl muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė inkubatoriuose esantiems naujagimiams dainavo lopšines, kitą dieną buvo leidžiami tų pačių lopšinių įrašai. Trečią dieną buvo tiesiog stebimi naujagimių fiziologiniai rodikliai ir elgesys, nes tyrimais jau įrodyta, kad muzikos terapija teigiamai veikia širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimą, deguonies saturaciją.
„Pasitvirtino, kad naujagimiai tampa ramesni, ypač girdėdami gyvai atliekamas lošines. Kai dainuojama gyvai, naujagimis stebimas ir derinamasi prie jo kvėpavimo, judesių, elgsenos. Žiūrima, kaip jis reaguoja, kokia jo mimika, ar jam tai patinka. Mūsų rezultatai parodė, kad naujagimiai būna ramesni, o kai jie yra ramesni, jiems lieka daugiau energijos augti, sveikti“, – pabrėžė R. Garunkštienė.
Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kalba neonatologė, naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose dėmesys skiriamas ir muzikos terapijai: muzikos terapeutė ateina du tris kartus per savaitę ir dirba ir su naujagimiais, ir su mamomis.
Mama, pritariant muzikos instrumentui, skatinama pati dainuoti, daromi lopšinių, pokalbių su naujagimiu įrašai, kuriuos vaikutis galėtų girdėti, kai tėvų nėra šalia.
„Tai vadinama klausos stimuliacija motinos balsu, nes būtent jį naujagimis girdėjo būdamas gimdoje ir to balso jam trūksta ligoninėje, kai mamos nėra šalia. Personalas leidžia tuos įrašus ir tai ramina naujagimį“, – sakė medikė
Be to, priduria V. Aleksienė, toks metodas yra ir psichologinė parama motinai, kuri išgyvena, kad vaikutis gimė per anksti, bei prieraišumo stiprinimas.
Verta prisiminti senuosius žaidinimus
Didelė dalis per anksti gimusių vaikų, pastebi V. Aleksienė, gali turėti ir tam tikrų raidos sutrikimų. O muzikos terapeutai galėtų būti vieni pirmųjų specialistų, kurie ateina į pagalbą šeimai, auginančiai tokį vaikelį, nes muzikinė veikla, muzikiniai žaidimai, ypač primiršti senieji žaidinimai, tokie kaip „Virė virė košę“, labai susiję su vaiko sveikata ir jo raidos skatinimu.
„Tai yra ir trumpos dainelės – labai paprastos, labai suprantamos vaikui. Tai yra ir prisilietimai, paspaudimai, pakutenimai, paglostymai, paplekšnojimai. Tai yra ir kalba. Visa tai labai svarbu vaiko kalbos vystymuisi. Bet svarbiausia, kad visas laikas žaidinant, liečiant, pasiūbuojant yra motinos arba kito suaugusiojo ir kūdikio bendravimas, kad vaikas jaustųsi mylimas“, – pabrėžė V. Aleksienė.
Beje, priduria ji, kadangi muzikos terapija skiriama įvairioms amžiaus grupėms, muzikos stilius nėra svarbus. „Muzikos terapijai tinka absoliučiai visi muzikos stiliai: ir liaudies muzika, ir klasikinė, ir džiazas, ir populiarioji muzika, ir net rokas ar metalas. Muzikos terapija yra ir santykis.
Kuriant jį, vienas svarbiausių veiksnių yra pripažinimas ir pagarba kito žmogaus muzikiniam skoniui, poreikiams“, – sakė specialistė.
V. Aleksienės įsitikinimu, nors muzikos terapeutai turi savo fonotekas, kuriose surinkti geriausi įvairaus stiliaus pavyzdžiai, tai nereiškia, kad jie nedirbs su klientu, kuris atsineš savo įrašą: “Muzikos terapijos tikslas nėra muzikinis ugdymas. Tai nėra muzikinio skonio lavinimas. Muzikos terapijos tikslas – stiprinti arba palaikyti sveikatą.“
